Kad jau melagių diena, galima panagrinėti rimtesnes temas – jei kas, bus galima gintis balandžio pirmosios pataisa ;)

Pornografija technologinį progresą skatina bent jau nuo XV amžiaus. J. Gutenbergas spausdinimo presą išrado dievo žodžio platinimui, tačiau sukūrė ir naują ekonomikos šaką: erotinė literatūra gan greitai užėmė apčiuopiamą knygų leidybos rinkos dalį. JAV istorikas Robertas Darntonas, knygos Poetry and the Police: Communication Networks in Eighteenth-Century Paris autorius, paskaičiavo, kad maždaug ketvirtis ikirevoliucinėje Prancūzijoje uždraustos spausdintos literatūros buvo seksualinio pobūdžio. Ši istorija pasikartojo ir su fotografijos, kinematografo, VHS ir Polaroid išradimais.

Pageidautina greičiau

Dabar gyvename kultūroje kur visiems prieinamas plačiajuostis internetas, tinkamas tiesioginėms video transliacijoms. Praėjusio amžiaus pabaigoje atitinkama infrastruktūra ėmė rastis būtent dėl pornografinių svetainių spaudimo. Jų klientams, naudojantiems modemus, reikėjo iškart prieinamos vaizdo medžiagos. Vaizdo kokybė tuo tarpu buvo ne tokia svarbi – svarbiausia buvo būtent turinio pristatymo sparta.

Mokslininkai kultūrologai tyrinėja šį dramatišką poslinkį. Baigiantis XX amžiui, pornografija buvo sunkiai pasiekiama dėl daugybės socialinių ir ekonominių priežasčių. Tuo tarpu dabar „nepadorūs paveikslėliai“ dviem spragtelėjimais pasiekiami nuo bet kurio, net paties padoriausio darbo stalo. Anglakalbėje interneto dalyje nusistovėjo standartinė abreviatūra NSFW (Not Safe For Work).

Į negausius Šiaurės Korėjos IP, kuriuos gali naudoti partijos ir karinė nomenklatūra, kiaurą parą siunčiama pornografija – daugiausiai japoniška. Jau 2016 metų pradžioje amerikiečių admirolas Rickas Williamsas buvo atleistas iš tarnybos laivyne po to, kai atliekant patikrinimą, jo darbiniame kompiuteryje buvo aptiktas terabaitinis pornografijos archyvas.

Žmonėms reikia pornografijos, pageidautina, pačios šiuolaikiškiausios. Ir jie pasirengę už ją mokėti.

Kita masine technologija, ateisiančia į kiekvienus namus įkandin pornografijos, gali tapti virtualioji realybė (VR). Praeitą savaitę didžiausias pasaulio portalas Pornhub pradėjo pirmąjį šios krypties komercinį projektą. Iš technologinės perspektyvos, tai yra panoraminis vaizdas, suteikiantis 180 arba 360 laipsnių apžvalgos kampo vaizdą, kurio peržiūrai reikia virtualiosios realybės šalmas (akiniai). Reklaminiame paslaugos vaizdo klipe (jį visiškai saugu žiūrėti darbe) aktorius ragina potencialius vartotojus: „Norėtumėte kada sudalyvauti orgijoje? Štai jūsų šansas“.

Orgijos metu pasirodančios reklamjuostės jau spėjo suerzinti pirmuosius naudotojus.

Išbandžiusieji technologiją, skundžiasi maža vaizdo raiška ir matomais pikseliais, o taip pat negausia filmukų pasiūla – projekto pradžioje buvo kiek daugiau nei dvidešimt vidutiniškai šešių minučių trukmės vaizdo klipų. Tačiau jie žavisi veiksmo realistiškumu. Svetainės mashable.com apžvalgininkas rašo, kad vos nenuvirto nuo kėdės, kai viena aktorė prie jo prisigretino.

Kitaip, nei konkurentai, Pornhub panoraminis video platinamas nemokamai. Akivaizdu, portalas tikisi pritraukti kuo daugiau VR naudotojų iš jau esamų klientų ir reklamų rodymo. Įdomu, kad tiesiog orgijos metu pasirodančios reklamjuostės jau spėjo suerzinti pirmuosius naudotojus.

Sekite nuogą triušį

Virtualioji realybė IT pasaulyje nėra naujiena. Pirmoji žmonių perkėlimo į geresnį pasaulį entuziazmo banga kilo dar praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio antroje pusėje. 1992 metais pasirodė klasikinis filmas „The Lawnmower“, pavertęs technologiją masinių baimių šaltiniu. Iš tiesų tuometinė VR buvo menkavertis ir jau tikrai nepavojingas, žaisliukas. To laiko kompiuteriams nepakako skaičiavimo galios realizuoti pakankamos kokybės tūrinę, trimatę grafiką.

Antrąjį gimimą virtualioji realybė, atrodo, išgyvena pastaraisiais metais, drauge su Oculus Rift vystymu, kurio oficialus pardavimas kovo 28 dieną pradėtas 20 pasaulio šalių. Oculus Rift patikėjo Markas Zuckerbergas, kurio kompanija 2014 metais įsigijo šį startuolį už $2 mlrd. Apie savo projektą pareiškė Microsoft, anksčiau savo virtualiosios realybės šalmą anonsavo HTC. Technologijų istorijai tai lyg ir užmirštos idėjos sugrįžimas – gan įprastas reiškinys. Maždaug tas pas nutiko su populiaria iki Pirmojo pasaulio karo elektromobilių koncepcija: jie buvo pamiršti beveik šimtmečiui, iki pat triumfalinio Tesla sugrįžimo.

O gal žmonės neprasmego Matricon, o tiesiog žiūrėjo porno?

IT-pramonė, kurios klientus išvargino kasmet atsinaujinančios išmaniųjų telefonų kartos, ieško Next Big Thing – naujų pajamų ir naujo vystymosi šaltinio. Gali būti, juo taps būtent virtualioji realybė. Jei technologija pasirodys patraukli, reikės daug investuoti į naudotojų techninės įrangos atnaujinimą – kokybiškam vaizdui šalme reikia šiuolaikinių vaizdo plokščių, daug atminties ir galingo procesoriaus. Kol kas tokie prietaisai pozicionuojami visų pirma, kaip įrenginiai žaidimams. Tačiau jiems aktyviai kuriamas ir kitoks turinys, įskaitant ir video „suaugusiesiems“. Technologijų svetainės apie tai rašo kaip apie „bauginančią mūsų ateitį“. Bet gali būti, kad žmonės su šalmais visai neprasmego Matricon, o tiesiog žiūrėjo porno?

Begalinis pojūčių naujumas

Komentarai (2)