Saldusis sąmokslas. Kaip pasaulis pamilo cukrų ir ėmė nekęsti riebalų

Esu tikras, kad panašus likimas laukia ir kai kurių kitų mokslo "aksiomų". Todėl seniai nustojau aklai tikėti teiginiu - "mokslas įrodė".

Jūs esate absoliučiai teisus, tad dabar galima išmesti skiepus, evoliucijos teoriją, BRT, pederastus gydyti elektrošoku ...

Aklas tikėjimas prie gero nepriveda. Verčiau palikti tai mažiems vaikams, tikintiesiems ir silpnapročiams. Visiems kitiems būtina abejoti.

Taip dažnai būna. Ir man va kiek minusų sudėjo. Nemato žmonės dėl savo trumparegiškumo gal ir jiems kaltas kažkas kitas. Daugumos nuomonė nereikškia, kad ji yra teisinga. Todėl jei ir minusų daug sudėjo, nereiškia, kad jie teisūs. Va kaip ir su tuo žmogums, jis pasakė, kad cukrus kenkia, tai visi jį sukritikavo, išjuokė. O pasirodo dauguma stipriai klydo. Nes kuo progresyvesnė įdėja, tuo mažiau žmonių iki jos subrendo ir gali joję ižiūrėti brangenubes. Jie iki jos nesubrendo ir jiems tai kaip šlamštas yra, kaip trolinimas ar dar kažkas, tarsi specialiai jiems siūlo kažkokias atliekas. Todėl Žemėje progresyviausiai gali mąstyt vienas žmogus. Mažiau progrsyviai du žmonės ir kuo toliau tuo daugiau, paskui dar mažiau 10, 100 žmonių. Ir taip iki vidurio nueina, paskui vėl jau mažiau vidurio progresyviai nąstančių mažės ir pačiam galė bus vėl vienas, kuris mąstys neprogresyviausiais, išeis kaip apskritimas viršui vienas ir apačioje vienas, per vidurį milijardai. Todėl nereikia skubėti su išvatom, kas susije su kažkuo nauju. Ir nereikia iš viso teisti, barti. Tai tik didina šaltį, bet niekaip nepadeda normaliai vystytis žmonijai. Šilumos nuo šalčio netaps daugiau, jo bus tik daugiau. Šaltį reikia sušildyti, o tam reikalinga šypsena, teigiamas mąstymas, neteisimas ko nors.