Įdomiausios savaitės mokslo naujienos (2016–05–23) ()
20-oji šių metų mokslo pasaulio savaitė kupina stulbinamų atradimų, besirengiančių vėl perrašyti vadovėlines tiesas ir neleidžiančių užmigti ant laurų.
Raktiniai žodžiai: TKS, auksas, šviesa, dinozaurai, virusai,pyragaičiai, deguonis, baltymai, Europa.
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Naujojo Pietų Velso inžinierių sukurta fotovoltinių elementų konfigūracija pasiekė 34,5% šviesos konvertavimo į elektrą rodiklį – tai naujas nekoncentruotos šviesos pasaulio rekordas, gerokai pasistūmėjęs link teorinės tokių įrenginių ribos.
Gegužės 16 dieną Tarptautinė kosmoso stotis 100 000-jį kartą apskriejo aplink Žemę. Kuo dar ypatinga ši savaitė NASA
Upasalos universiteto mokslininkų sukurtas paprastas popieriaus lapas gali pagerinti gyvenimo kokybę milijonams žmonių, pašalindamas iš vandens virusus. Iš celiuliozės nanogijų pagamintas lapas vadinama mille-feuille filtru, nes turi unikalią sluoksniuotą vidinę architektūrą, primenančią prancūziškus mille-feuille pyragaičius.
Prieš 20 metų žinotos 23 raguotų dinozaurų rūšys. Dabar jų skaičius padidėjo daugiau nei tris kartus.
Tyrėjai išsprendė 60 metų kamavusią sunkiausių natūralių elementų, regimų tolimos nykštukinės galaktikos blankioje šviesoje, kilmės mįslę. Dauguma cheminių elementų, sudarančių viską, nuo planetų iki klumpelių, sukuriami branduoliniuose žvaigždžių žaizdruose.
Dabar 21 procentą oro, kuriuo kvėpuojame, sudaro molekulinis deguonis. Bet šių dujų ne visada buvo tiek daug, kad galėtų palaikyti gyvybę, ir tiesą sakant, pirmuosius porą milijardų Žemės istorijos metų jo atmosferoje galima sakyti, nebuvo. Kada gi deguonis pirmą kartą susikaupė atmosferoje?
Praėjusį antradienį tyrėjai paskelbė atradę fosilijas, rodančias, kad sudėtinga gyvybė Žemėje prasidėjo daugiau nei prieš 1,5 mlrd metų, tai yra, kone milijardu matų anksčiau, nei manyta. Tačiau įrodymai, publikuoti Nature Communications žurnale, iškart sukėlė debatus, nes vieniems jie atrodo tvirti, o kitiem atrodo visiškai neįtikinami.
Fizikai iš Trejybės koledžo Dublino fizikos mokyklos ir CRANN instituto atrado naują šviesos formą, pakeisiančią fundamentalų mūsų supratimą apie šviesą. Viena iš matuojamų šviesos spindulio charakteristikų yra kampinis momentas.
Naujas NASA tyrimas, modeliuojant sąlygas Jupiterio palydove Europa, rodo, kad ten gali egzistuoti gyvybei būtinos cheminės energijos balansas, nors palydove ir nebūtų vulkaninio hidroterminio aktyvumo. Manoma, kad Europoje po ledo skydu slypi gilus sūraus vandens okeanas.
Naujas Ilinojaus universiteto tyrimas demonstruoja baltymų struktūros ir funkcijos evoliuciją per 3,8 milijardus metų. Genetinio kodo atkarpos, išlikusio tokios pačios įvairiuose organizmuose, nukreipia baltymus sudaryti „kilpas“, ar aktyvius taškus, msuteikiančius baltymams jo funkcijas. Ryšį tarp baltymo struktūros ir funkcijos galima laikyti tam tikru tinklu.
wakelet.com