Finikiečio DNR tyrimas užminė istorinę mįslę ()
Atlikus 2,5 tūkst. metų senumo Kartaginoje rastų finikiečio palaikų genomo analizę, paaiškėjo, kad jaunuolis priklauso retai europiečių haplogrupei, rašo newhistorian.com.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Naujosios Zelandijos Otago universiteto tyrėjai pabaigė projektą, kurio tikslas buvo ištirti finikiečio palaikus. Jaunas vyras, pavadintas „Ariche“, priklauso europiečių haplogrupeo U5b2c1.
Mokslininkams žinoma, kad pirmieji šios grupės nariai jau gyveno 6 a. pr. Kr. – tada jie pasiekė Šiaurės Afriką. Haplogrupė – genetinė grupė, turinti bendrą protėvį – nurodo į jaunuolio protėvius iš motinos pusės: jie gyveno šiaurinėje Viduržemio jūros pakrantėje.
Tikėtina, kad jų gyvenamąja vieta buvo Pirėnų pusiasalis, kuriame dabar įsikūrusi Ispanija ir Portugalija.
Pranešime spaudai universiteto anatomijos departamento profesorė, studijos bendraautorė Lisa Matisoo-Smith tvirtina, kad U5b2c1 grupė yra laikoma viena seniausių žinomų Europos haplogrupių.
Modernios šiuolaikinės Europos gyventojų ryšiai su ja yra neįtikėtinai reti: jų turi mažiau nei 1 proc. gyventojų. Kaip jie užsimezgė taip pat nėra aišku. Mokslininkė pridūrė, kad jaunojo vyro genetika panašiausia į Portugalijoje gyvenančių žmonių genetiką.
Tiriamo finikiečio palaikai buvo atrasti Kartaginoje (Šiaurės Afrika), šiandieniniame Tunise. Šis miestas buvo vienas pagrindinių uostų, tapusių svarbia Punų prekybos kelio dalimi.
Regione, kuris laikomas Punų civilizacijos lopšiu, komanda surinko beveik 50 libaniečių DNR pavyzdžius, tačiau panašumų su retąja genetine linija U5b2c1 nerado.
Europiečių haplogrupę tikriausiai pakeitė ūkininkai, migravę iš Artimųjų Rytų.
Mokslininkė, remdamasi ankstesniais tyrimais, nustačiusiais, jog retoji grupė buvo senovės medžiotojai-rankiotojai, padarė išvadą, kad pakankamai ilgai ši grupė galėjo išgyventi tik Pirėnų pusiasalio atokiose teritorijose ir salose, o vėliau pradėjo keliauti į šiaurės Afriką, į Kartaginą Punų prekybos keliais.
Nepaisant to fakto, kad prekyba padėjo finikiečiams atgabenti į Europą abėcėlinio rašto idėjas, apie šią tautą daug nežinoma. L. Matisoo-Smith pastebėjo, kad daugiausia informacijos išlikę senovės graikų ir romėnų šaltiniuose. Tačiau jų pateikta informacija gali būti šališka, nes šios civilizacijos su finikiečiais buvo priešai, nuolat kovojo.