Mokslininkai dažnai neranda atsakymo į gerokai sudėtingesnius klausimus, nei suformuluotas straipsnio pavadinime. Tarkime, netgi nutupdę marsaeigį jie negali atsakyti, ar tikrai Marse nėra gyvybės.

Iš pažiūros telefonas yra gerokai paprastesnis aparatas, nei „Curiosity“, tačiau vieno vienintelio teisingo atsakymo, ar išmanusis aparatas traukia žaibą, nėra.

Viena vertus, išmanieji telefonai, planšetės ir kiti išmanieji aparatai – elektromagnetinių bangų skleidėjai. O tokios bangos traukia elektros iškrovas. Arba žaibus.

Kita vertus, pasaulio fizikai įrodinėja, kad telefonų sugeneruojami elektros laukai yra per silpni, kad galėtų padidinti žaibo pataikymo į žmogų tikimybę. Juk televizoriai iš šaldytuvai taip pat kuria elektromagnetinius laukus, tačiau į juos žaibas netrenkia (nebent į lauko anteną).

Tačiau tokias raminančias mokslininkų išvadas tarsi paneigia statistika. 2005 m. rugpjūtį oficialiai užfiksuotas pirmas atvejis, kai ant Didžiosios Kinų sienos telefonu kalbėjusi turistė gavo smūgį iš dangaus.

Vėliau statistika gausėjo: per pastaruosius 10 metų užfiksuotos kelios dešimtys tokių atvejų. Bet vis tiek sunku su 100 proc. tikslumu teigti, kad žaibas į žmogų trenkia būtent dėl telefono. Tarkime, ant Kinų sienos turistė buvo viena, ji buvo aukštai užlipusi.

Panašiomis aplinkybėmis nuo žaibo nukentėjo ir kiti žmonės. Juo labiau, kad, pasak fizikų, žaibo botagą gali išprovokuoti netgi tiesiog į viršų iškelta ranka be jokio telefono.

Tačiau juk mes dar iki mobiliųjų telefonų atsiradimo žinojome, kad per audrą pavojinga stovėti po medžiu. Tad taisyklės nesikeičia, o išvada, kad per audrą stovint aukštesnėje vietoje pavojinga kalbėti telefonu nieko nekeičia ir neįrodo.

Išvada paprasta: per audrą nelipkite ant kalno ar nestovėkite po medžiu. Nesvarbu, ar tuo metu kalbate telefonu, ar ne.

Komentarai (1)