Lietuviai užsimojo Mėnulyje padaryti tai, ko dar niekas nebandė (1)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
– Kalbant apie darbus, turime tris komandas. Tai biologų komanda, kurią sudaro studentai iš Vilnius universiteto, susidomėję šia idėja ir susirinkę kartu. Kita komanda – technikų. Ji sudaryta iš Kauno technologijos universiteto studentų ir konstruojanti modulį. Ir trečia komanda – aš su pora kolegų, mes užsiimame viso projekto vadyba. Šiuo metu KTU, naudojant jų infrastruktūrą, vyksta modulio gamyba. Vilniaus universitete vyksta bandymai su augalais. O kalbant apie kitus partnerius, dar labai anksti, vyksta jų paieškos ir derybos.
– Ar prie šio projekto dirba tik studentai, o gal yra ir mokslininkų?
– Pagrindinė varomoji jėga yra studentai. Nors projekto tikslas yra sukurti modulį ir nusiųsti jį į Mėnulį, ne mažiau svarbu Lietuvos studentus įtraukti į stipriai augančią kosmoso rinką – tam, kad jie susidomėtų ir tęstų savo darbus, daug ko išmoktų. Šis projektas yra tarpdalykinis, o tai studentams – labai gera patirtis, kaip dirbti su kitų disciplinų atstovais. Žinoma, yra mokslininkų, kurie mums padeda, pataria studentams ir nukreipia juos teisinga kryptimi. Manau, kad be mokslininkų tai būtų neįmanoma.
Patys studentai dar neturi tiek patirties, kad ir kaip sparčiai mokytųsi. Taip pat bendradarbiaujama su NASA – iš ten gaunama konsultacijų. Planuojama susisiekti su užsienio universitetais, kurie yra kiek stipresni šioje srityje, bet su malonumu sutinka mums padėti. Tad jei paaiškės, kad mums reikia pagalbos, prie to prisidėti linkusių žmonių yra tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje.
– Kodėl kitos šalys ar kitos komandos anksčiau nebuvo atkreipusios dėmesio į tokį projektą?
– Visada kas nors turi būti pirmas. Sunku pasakyti, kodėl kiti apie tai nepagalvojo. Kiek žinau, pasaulyje dabar yra kelios komandos, kurios svarsto apie šį projektą. Tačiau mes jau esame priešakyje ir technologiškai, ir proceso vystymo atžvilgiu. Su tomis komandomis kalbama ir bendradarbiaujama, galbūt ateityje jos prisijungs prie projekto. Galbūt apie tai negalvota anksčiau dėl to, kad nebuvo paklausos, nes, kaip sakiau, viskas prasidės apie 2030 m. Galima spėti, kad ši industrija ir paklausa atsiras po kokių 10 metų, o seniau buvo tiesiog per anksti. Dabar jau pradedama mąstyti ir šnekėti, kad tai yra vienas gyvybiškai svarbių, reikalingų dalykų. Mes atsidūrėme vietoje ir laiku ir pradėjome tai daryti pirmieji.
– Jei projektas pavyks, ką tai reikš Lietuvai ir pasauliui?
– Lietuvai tai reikštų labai daug. Tai būtų savo technologijų ir savo studentų gabumų parodymas. Taip pat aukštųjų mokyklų pasirodymas, kad štai – šie universitetai gali tai padaryti. Tai pritrauktų studentų, besidominčių šia sritimi. Tai pritrauktų ir investicijų, nes garsinamas tam tikras technologinis vardas. O kalbant apie pasaulį, svarbi pati technologija – ji būtų išvystyta ir žmonėms tiesiog nebereikėtų galvoti, kaip spręsti šią problemą. Mes juk pateiktume jos sprendimą.
– Kuo pasižymi Lietuvos studentai, lietuviškos technologijos ir galimybės? Kuo tai išsiskiria iš kitų ir padaro projektą įmanomą?
– Sakyčiau, kad čia veikia žmogiškasis veiksnys – mūsų studentai tikrai turi liepsneles akyse. Lietuviai žino, kad jiems niekas nebus patiekta ant lėkštutės, tad greičiausiai ir veikia tai, kad viską nori ir turi pasidaryti patys, visada nori padaryti daugiau nei kiti. Manau, kad didelis mūsų pranašumas ir yra žmogiškasis kapitalas. Tai nėra tik norai ir motyvacija, tai – ir gebėjimai, nes turime labai stiprias aukštąsias mokyklas, paruošiančias tikrai gerus specialistus. Jie gali tai įgyvendinti.
