Aptikta niekad anksčiau neregėta „mėlynojo verpeto“ liepsna: kur kas švariau degina kurą ir gali padėti valyti išsiliejusią naftą (Video) (3)
Kai nauja šviesos forma atrandama, sukuriama, ar įgauna gąsdinančias formas, norisi pasėdėti prie senos geros ugnelės. Bet kur tau, mokslas ir čia nesibodėdamas kiša smalsią savo nosį…
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ši švari liepsna paremta ugnies verpetais, natūraliai susidarančiais, kai kylantis aukštyn karštis ir vėjo turbulencija įsuka plonus liepsnų tornadus. Kurdami ugnies verpetus laboratorijoje, tyrėjai aptiko niekad anksčiau neregėtą „mėlynojo verpeto“ liepsną.
„Ugnies tornadai seniai laikomi ypatingai bauginančiais, destruktyviais reiškiniais. Bet, gal ją, panašiai kaip elektrą, galima būtų panaudoti geram? Supratę ją, galbūt galėsime kontroliuoti ir naudoti ją,“ svarsto gaisro saugos inžinierius Michaelas Gollneris iš Marylando universiteto.
Ugnies verpetai sudaryti iš ugnies šerdies, apsuptos nematomu besisukančio oro stulpu. Jie natūraliai kyla miškų ir miestų gaisruose, ir gali padėti išspręsti išsiliejusios naftos padarinius, nes labai efektyviai sudegina kurą.
Sukūrę naftos išsiliejimo simuliaciją laboratorijoje, tyrėjai viršuje įtaisė du kvarco puscilindrius, kurie turėjo traukti šaltą orą ir sukurti ugnies verpetą. Netikėtai verpetas išsivystė į ramią, švarią mėlyną liepsną.
Spalva svarbu: liepsnos geltonumas kyla iš spinduliuojančių suodžių dalelių, ir tai rodo, kad kuro degimui trūksta deguonies. Mėlyna spalva liudija, kad kuras sudegė visiškai, o tai reiškia mažesnes emisijas.
Atsargiai pumpuodami kurą po liepsna, tyrėjai sugebėjo ilgiausiai ją išlaikyti 8 minutes, nors sako, kad tikriausiai galėtų ir ilgiau.
Manoma, kad tarpas tarp liepsnos ir vandens paviršiaus padeda iš anksto sudeginti šiek tiek kuro.
Tačiau tyrėjai pripažįsta, kad dar daug ko apie savo sukurtą liepsną nesupranta, įskaitant ir tai, kodėl ji dega būtent taip.
„Ugnies verpetai dažniausiai būna turbulentiški, bet šis mėlynasis verpetas labai ramus ir stabilus, be regimų ar girdimų turbulencijos ženklų,“sakė vienas iš tyrėjų, Huahua Xiao. „Tai išties labai jaudinantis atradimas, suteikiantis svarbių galimybių tiek tyrimų laboratorijoje, tiek už jos ribų.“
Kai jau žinome apie mėlynąjį verpetą, kita mokslininkų užduotis bus sukurti ją už laboratorijos sienų ir padidinti.
Jei bus įmanoma atkartoti tokią liepsną ne laboratorinėmis sąlygomis, tyrėjai tikisi, kad vienas iš pirmųjų pritaikymų bus naftos išsiliejimų valymas, nes dabartiniai naftos deginimo jūros paviršiuje būdai sukuria daug dūmų ir yra neefektyvūs.
Be naftos išsiliejimų tvarkymo – ir supratimo apie skysčių mechaniką praplėtimo – gali atsirasti daug daugiau potencialių šios naujosios liepsnos panaudojimo būdų, bet kol kas tai dar tik pati tyrimų pradžia.
„Tai pirmas kartas, kai buvo tiriamas galimas ugnies verpetų praktinis panaudojimas,“ pažymėjo Gollner.
Tyrimas publikuotas Proceedings of the National Academy of Sciences.
David Nield
www.sciencealert.com
