Rusija vėl imasi kosminių inovacijų: grįžta prie kosminių startų iš oro idėjos  ()

Keliant raketas į kosmosą, sunkiausia jas pakelti nuo žemės. Tam sunaudojama daug degalų, kurie irgi sveria, ir kuriuos irgi reikia pakelti. O kas, jei iš vietos raketą pajudintų ir virš tankiausių atmosferos sluoksnių pakeltų koks nors aviacijos galiūnas?


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Kosminių startų iš oro idėja nėra nauja. Pirmuoju jos įsikūnijimu tapo programa „Spiralj“, kuriai septintojo dešimtmečio viduryje vadovavo žymus konstruktorius, „Energija – Buran“ kūrėjas G.E.Lozino–Lozinskis. Jau gerokai primirštos programos „Spiralj“ tęsiniu taps kosminio starto iš oro projektas „Vjuga“.

Šis susidomėjimas toli gražu ne atsitiktinis. Naudojant ne antžeminę starto aikštelę ar jūrinį kosmodromą, o transporto lėktuvą, galima naudoti daug mažesnio galingumo raketas, o taip pat parinkti optimalų starto tašką, tarkime, pusiaujo srityje, ir taip maksimaliai taupyti kurą.

Pagal „Vjugos“ kūrėjų sumanymą, skraidančiuoju kosmodromu taps Il-76 su specialiu rėmu, prie kurio bus pritvirtinta dviejų daugkartinio naudojimo pakopų raketa nešėja

Raketa startuos 10 – 15 km aukštyje. Retoje atmosferoje paleidimas bus daug lengvesnis, nes reikės daug mažiau kuro. Antroji pakopa įsijungs ~100 aukštyje ir užbaigs naudingojo krovinio pakėlimą į numatytą orbitą.

Александр Агеев
www.techcult.ru

(20)
(5)
(15)

Komentarai ()