Visas Visatos paslaptis pranokstantis iššūkis: kaip veikia mūsų sąmonė?

Ar kada galvojote kidel as cia, kodel butent sitam laike, sitoj visatoj...? Sakydamas as turiu omeny saves pojuti o ne fizini kuna. As tai galvoju kad sita samone yra visa apimancios samones dalis: kaip kad lastele daugialascio organizmo.

O kodėl tu galvoji, kad išvis turi sąmonę? Čia aš klausiu visai rimtai, ne bandydamas įžeisti.

, kad realybė yra būtent tai, nes kitokios jos mes ir nepažįstam. Tad sąmonė ir yra tai, ką būtent mes turime, o ne ką galime išfilosofuoti, kad turime ar neturime.

Nu mes turime smegenis. Tai čia faktas. O kas yra sąmonė?

Matau nesupratai. Cituoju wiki: "Sąmonė (lot. conscientia „žinojimas kartu“) psichikos dalis, apimanti įvairias mentalines būsenas, mintis, emocijas, suvokimą ir prisiminimus." Būtent tai mes ir vadiname sąmone - nieko daugiau. Noriu pasakyti, kad būtent šitiems gabumams yra priskirtas žodis "sąmonė". Jeigu turi daugiau gabumų panašių į sąmonės gabumus, prašau pasidalink informacija

Wiki apibrezimas labai platus. Siulau siauresni. Samone - tai gebejimas suvokti savo egzistavima.

Gebėjimas suvokti savo egzistavimą vadinamas savivoka (angl. self-awareness). Tai vienas iš galimų sąmonės modus operandi.

Tuomet savivoka as pavadinciau esmine samones savybe. Del to ir siaurinu apibrezima. Edit: be savivokos samones nera.

Yra, šuo vienareikšmiškai turi sąmonę, bet neturi savivokos. Net vaikai iki 3 - 5 metų neturi savivokos. Ar savivoka yra pliusas, ar minusas - diskutuotinas klausimas. Jei domina sąmonės funkcionavimo klausimai, labai rekomenduoju paskaityti Peter Watts Blindsight (http://www.rifters.com/real/Blindsight.htm). Tai viena rimčiausių filosofinių scify apie sąmonę su įspūdingu mokslinės literatūros sąrašu.

Nezinau kada prisesiu, tad parasysiu paskutine minti sia tema. Samone nuo pat atsiradimo yra intencionali, turi intencionaluma. Begant laikui ji pazista vis daugiau isores bei vidaus objektu bei reiskiniu. Tad savivoka/samone abipusiai yra susijusi su objektais bei reiskiniais. Is vienos puses intencionalumas bei jusles igalina mus pazinti objektus bei reiskinius. Is kitos puses objektu bei reiskiniu suvokimas formuoja samones turini. Tad nera tokio dalyko, kad suvokdamas medi nesuvoki saves. Cia abipusis rysys.

Manes tai neitikina. Bet kokia emocija, kokia ji primityvi bebutu, jau sukuria savivoka. Edit: aciu uz rekomendacija, bet En nevaldau.

Jei nori įsitikinti - domėkis, skaityk atitinkamą literatūrą. Pats nuo nulio čia nieko vertingo neprifilosofuosi. Yra ir rusų vertimas: http://www.etextlib.ru/Book/Details/27863