Italų neurochirurgas, jau kitais metais ketinantis atlikti pirmą galvos persodinimo operaciją žmogui, pareiškė sėkmingai atlikęs radikalias stuburo nervų sujungimo operacijas, eksperimentuodamas su pelėmis, žiurkėmis ir šunimis.

Specialistai teigia, kad italo rezultatai – neapibrėžti ir neišbaigti, o kalboms apie galvos persodinimo operaciją žmogui – gerokai per anksti.

Serijoje straipsnių, publikuotų žurnale Surgical Neurology International, neurochirurgas Sergio Canavero aprašo pastaruosius frankenšteiniškus savo eksperimentus, kurių metu jis naudojo cheminę medžiagą polietileno glikolį (PEG). Ši medžiaga naudojama rimtai pažeistų stuburo nervų atjungimui.

Eksperimentus iliustruojančioje vaizdo medžiagoje nufilmuota pelė, velkanti savo kūną grindimis, taip pat žiurkė ir šuo įvairiose reabilitacijos stadijose.

Viename iš eksperimentų S. Canavero su kolegomis pažeidė stuburo nervus šešiolikai pelių. Pusei jų į pažeistas stuburo vietas buvo suleista PEG, kitoms – druskos tirpalo. Praėjus keturioms savaitėms po operacijos, penkios iš aštuonių PEG gavusių pelių ėmė demonstruoti tam tikrą judrumą, kitos trys nugaišo. Kontrolinėje pelių grupėje (kurioms buvo suleista druskos tirpalo) galūnių nesugebėjo pajudinti nė viena pelė.

Minėta cheminė medžiaga iš naujo sujungia trūkusio stuburo nervo galus – skrupulingo gijimo metu nervinio audinio regeneracijos procesuose dalyvauja tūkstančiai neuronų.

Kitame eksperimente analogiškos procedūros buvo atliktos žiurkėms. Skirtumas tik tas, kad eksperimentinei traumuotų žiurkių grupei buvo suleista patobulinta PEG versija su grafeno nanojuostelėmis. Deja, šio eksperimento rezultatus sugadino nenumatytas incidentas – laboratorija netikėtai patvino, o potvynio metu nuskendo keturios iš penkių PEG gydytų žiurkių.

Analogiškame eksperimente su šunimi, tyrėjai pažeidė apie 90 proc. stuburo kanalo nervų. Suleidus PEG, po dviejų savaičių šuo jau pajėgė vilkti užpakalines kojas, o po trečios – sugebėjo atsistoti ant kojų, vaikščioti, čiupti daiktus, vizginti uodegą. Eksperimentas buvo atliktas tik su vienu šunimi, tad kontrolinės grupės ar bent atvejo nėra.

Kaip rašo New Scientist, specialistų tokie fokusai nesužavėjo. Jie kritikuoja italų kolegos eksperimentus kaip neišbaigtus, neatitinkančius metodologinių reikalavimų.

S. Canavero ketina kitais metais atlikti pirmąją istorijoje galvos persodinimo operaciją žmogui – nervų sistemos degeneracijos ligos kamuojamam neįgaliam piliečiui iš Rusijos, kuris pasisiūlė tapti eksperimento savanoriu. Operacinę ir reikiamą medicininę įrangą parūpins viena Vietnamo ligoninė – operacija bus atliekama Vietname.

Nepaisant tam tikrų pasiekimų eksperimentuose su gyvūnais, nėra jokių patvirtinimų, kad šis metodas bus veiksmingas atliekant galvos persodinimo operaciją žmogui.

Komentarai ()