Mokslininkus gąsdina Saulės ramybė: „Jei situacija nesikeis, jau artimiausiais metais Žemės laukia ledynmetis“ (8)
Saulės aktyvumą fiksuojančios NASA observatorijos SDO duomenys kelia nerimą mokslininkams: mūsų žvaigždės paviršiuje jau ketvirtą kartą šįmet neužfiksuota nei vienos dėmės. Jei situacija nesikeis, Žemės jau artimiausiais metais laukia ledynmetis.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Jei situacija nesikeis, Žemę gali ištikti ledynmetis ir tai vyks jau labai greitai.
Ekspertai pastebi, kad Saulės aktyvumas mažėja sparčiausiai per pastaruosius kelis šimtus metų, o tai gali reikšti, kad Žemės laukia rimtos permainos.
Meteorologas Paulas Dorianas mano, kad Saulės aktyvumo sumažėjimas gali būti naujo atšalimo laikotarpio ženklas: „Galima užtikrintai sakyti, kad ilgai trunkantis mažas saulės aktyvumas gali lemti troposferos atvėsimą“, – teigė jis.
Troposfera yra žemiausias Žemės atmosferos sluoksnis, prasidedantis ties paviršiumi ir besitęsiantis iki 8–18 km aukščio.
Profesorė Valentina Žarkova iš Nortambrijos universiteto (Jungtinė Karalystė) mano, kad toks atšalimas mūsų planetoje gali prasidėti jau 2020 metais. Jos su kolegomis atlikto tyrimo duomenimis, žvaigždės aktyvumas ketvirtąjį XXI a. dešimtmetį gali sumažėti apie 60 proc.
„Esu visiškai užtikrinta savo tyrimo patikimumu. Jis turi tvirtą matematinį pagrindą ir patikimus duomenis, kurie buvo tiksliai išanalizuoti“, – teigė ji.
Saulės aktyvumas kinta maždaug 11 metų intervalais. Šiuo metu į pabaigą eina 24-asis ciklas, kuris prasidėjo 2008 metais. Dabartinis ciklas, vertinant saulės dėmių kiekį, yra ramiausias nuo 14-tojo ciklo, kuris savo maksimumą buvo pasiekęs 1906 metais.
Ilgiausias astronomų fiksuotas periodas, kuomet saulės aktyvumas buvo minimalus, užfiksuotas 1645–1715 metais – jis dar vadinamas Maunderio minimumu.
Per šiuos 70 metų dėmės saulės paviršiuje buvo itin retai pastebimos – manyta, kad saulės aktyvumo ciklai sutriko. Šis periodas sutapo su taip vadinamuoju Mažuoju ledynmečiu, kuomet šiauriniame Žemės pusrutulyje fiksuotos ypač šaltos žiemos.
Manoma, kad šį šaltąjį periodą lėmė mažas saulės aktyvumas, padidėjęs ugnikalnių aktyvumas ir galimi vandenynų srovių pasikeitimai.
