Už įvykių horizonto, kur veikia kitokie fizikos dėsniai: ką mirdami jaučia žmonės

Na, bent į vieną mokslo dar neatsakytą klausimą anksčiau ar vėliau visi atsakymą rasim

nezinau kaip kitiem, bet man teko but prie 2 zmoniu pries pat pat mirti, tai ta paskutini momenta jie labai gerai suvokia...net nezinau kaip paaiskint, kitaip tarent jau zino kad va viskas dar kazka pasako ir ziurek jau mires.

Tibeto mirusiųjų knyga aprašo žmogaus pomirtinę kelionę iki sekančio gimimo. Pirmoje "Bardo" būsenoje žmogus mato ryškią šviesą prieš save... Atitinka dabartinių mokslininkų aiškinimus. Šioje būsenoje siūloma judėti tiesiai į ryškią šviesą, nors ji atrodys ir per ryški ir bauginanti. Tai leis žmogui daugiau nebegimti, išeiti iš karminio rato, pereiti į kitą aukštesnįjį pasaulį... Jei žmogus to nepadarė, jis pereina į sekančią - antrąją Bardo būseną. Šioje būsenoje labai sustiprėją žmogaus gabumai ir to ko jis negalėjo padaryti gyvenime, tai gali padaryti šioje būsenoje... Ir vėl mokslo atradimai kažkaip sutampa su Tibeto jogų atradimais? Beje kelių tūkstančių metų senumo... Jei pirmos dvi Bardo būsenos patvirtintos mokslo (daleiskim), tai gal ir likusios dvi Bardo būsenos apibūdina daug maž tai, ką žmogus patiria po mirties iki sekančio gimimo?... Trečioje Bardo būsenoje žmogų lanko ir kankina demonai, jo buvusio gyvenimo blogos mintys ir darbai sugrįžę demonų pavidalu. Dar ir šioje būsenoje žmogus turi galimybę nebeatgimti. Patekęs į ketvirtą Bardo būseną, žmogus nebeišvengiamai atgims. Ir šiai būsenai yra atitinkami lamų patarimai kaip elgtis. Kadangi šioje būsenoje apima begalinis noras gimti, siūloma žmogui nepūlti į pirmą pasitaikiusę gimdą, siūloma ramiai apsižiūrėti kas per šeima, giminės ir teisingai pasirinkti savo būsimą šeimą...

Mano močiute pasakojo jog senelis prieš pat mirtį atsisveikino. Esu vaikystėje skendęs ir trumpai atsijungęs tai viskas užstringa ir tik eina "filmas" prieš akis nors ir atsimenu bangas nieko daryti negalėjau/nenorėjau/nerūpėjo, galbūt nervai atsijungia nuo per didelio šoko ar kažkoks raminantis hormonas ar kažkas tokio išskiriamas prieš mirštant, kuris neretai būna mirties kaltininku, nes logiškai mąstant man tereikėjo šokinėti jog oro įkvėpt, o aš tiesiog ėjau dugnu.