Šiuo metu Marso paviršius yra sausas, tačiau dažnai kalbama, kad po juo visai negiliai turėtų būti daug vandens ledo.

Yra netgi įrodymų, nors ir ginčijamų, kad kartais skystas vanduo pasirodo ir planetos paviršiuje. Lengvai pasiekiamas vanduo būtų labai naudingas bet kokioms Marso kolonizavimo programoms.

Tačiau naujausi į Marsą nukritusių meteoritų analizės duomenys nedžiugina – atrodo, kad planeta jau milijonus metų yra gerokai sausesnė, nei manyta iki šiol.

Marsaeigis „Opportunity“, 12 metų važinėdamas planetos paviršiumi, rado ne vieną geležinį meteoritą. Žemėje tokie meteoritai greitai rūdija dėl drėgmės. Marse jie ir rūdija, bet daugybę kartų lėčiau.

Rūdžių ant jų yra 10-10000 kartų mažiau, nei ant panašaus amžiaus meteoritų, gulėjusių sausiausiose Žemės dykumose. Taigi Marsas yra tikrai labai sausas ir toks buvo milijonus metų.

Dar 2007-aisiais metais marsaeigis „Spirit“ Gusevo krateryje aptiko mineralų – opalinių silikatų – struktūras. Ilgą laiką buvo manoma, kad jos susiformavo, kai kadaise ten buvo požeminių karštųjų versmių ir pro jas iš planetos plutos veržėsi įvairios rūgštys.

Bet dabar labai panašios struktūros aptiktos Čilėje El Tatio regione. El Tatio yra labai atšiaurus regionas – daugiau nei 4 km virš jūros lygio, beveik negaunantis lietaus, dienomis gruntas ten atitirpsta, o naktimis – užšąla...

Viena panašiausių į Marsą Žemės paviršiaus vietų. El Tatio esančios opalinių silikatų struktūros yra pagamintos ir cheminių, ir biologinių procesų. Tai nereiškia, kad biologiniai procesai vyko ir Gusevo krateryje, bet iš principo tokias struktūras galima laikyti biopėdsakais.

Tyrimo rezultatai publikuojami Nature Communications.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Konstanta.lt

Autoriai: Kastytis Zubovas

Komentarai ()