Norite sužinoti mirties riziką per ateinančius 10 metų? Štai kaip tai skaičiuojama ir kokių duomenų reikia  (3)

Lietuvoje sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis amžius jaunėja, žmonės vis dar vangiai naudojasi profilaktikos programomis, o mirtingumas nuo šių ligų gerokai didesnis už Europos vidurkį. Statistika gąsdinanti, tiesa?


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Gydytojų kardiologų teigimu, veiksmingiausia šių ligų prevencija – reguliariai atliekami tyrimai, tad norėdama suprasti, dėl kokių priežasčių žmonės vengia tirtis, nusprendžiau pati sudalyvauti profilaktinėje širdies ir kraujagyslių ligų programoje.

Rizikos veiksniai sumuojasi

Ši programa yra skirta vyrams nuo 40 iki 55 metų ir moterims nuo 50 iki 65 metų, jiems kartą per 1 metus šeimos gydytojas nustato rizikos veiksnius ir, jei reikia, sudaro individualų širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos planą.

„Tiesa, gydytojai pasisako už tai, kad ir moterys, sulaukusios 40-ies, jau galėtų dalyvauti šioje programoje. 50-metės moterys, atėjusios pas mus, jau turi kokią nors ligą. Jei ateitų anksčiau, galėtume padėti, pavyzdžiui, kovoti su po nėštumo likusiu antsvoriu, suteikti rekomendacijas, kaip gyventi sveikiau.

Viskas įmanoma, jei žinai taisykles“, - sakė Aukštadvario pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytoja Jurga Dūdienė.

Viskas vyksta taip: atvykstate pas šeimos gydytoją, šis patikrina kraujospūdį, peržiūri jūsų anamnezę, skiria keletą tyrimų. Siuntimą į KPP išsamiai įvertinti širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę, jei pacientui taikytina viena iš šių sąlygų:

  • bendroji širdies ir kraujagyslių ligų tikimybė pagal SCORE 11 ir daugiau procentų;
  • metabolinis sindromas arba cukrinis diabetas;
  • aterosklerozė kituose arterijų baseinuose;
  • ankstyvosios išeminės (koronarinės) širdies ligos šeiminė anamnezė (tėvai ar vaikai, sirgę išemine širdies liga: vyrai – jaunesni nei 45 metų, moterys – jaunesnės nei 55 metų);
  • bendrojo cholesterolio koncentracija kraujo plazmoje didesnė nei 7,5 mmol/l;
  • mažo tankio lipoproteinų cholesterolio koncentracija kraujo serume didesnė nei 6 mmol/l arba įtariama pirminė šeiminė dislipidemija.

Pagal SCORE sistemą galima apskaičiuoti tikimybę mirti nuo koronarinės širdies ligos per artimiausius 10 metų (ją galite pažiūrėti čia).

„Skaičiuojama, kokia tikimybė procentais, kad pacientas numirs per 10-metį. Skamba baisiai, tačiau žmonėms, kuriems didesnė širdies ir kraujagyslių ligų rizika, tai verčia susimąstyti.

Visi rizikos veiksniai susideda. Jei paciento šeimoje buvo infarktų, cukraligės atvejų, jei žmogus rūko, nesporuoja, turi cukraus ar cholesterolio sutrikimų, arterinę hipertenziją – jo situacija daug pavojingesnė, tačiau pataisoma.

Daugelis šių veiksnių yra modifikuojami“, - pasakojo J. Dūdienė. Gydytoja vardijo, ką galime pakeisti: liemens apimtį, kūno masės indeksą, fizinį aktyvumą, galime kontroliuoti kraujospūdį, gliukozės bei cholesterolio kiekius kraujyje.

Reikia lankytis, kol dar nevėlu

Per porą valandų pasidariau kone visus reikalingus tyrimus. Skaudžiausias jų, pripažinsiu, veninio kraujo paėmimas. Su rezultatais grįžusi pas Santariškių klinikos gydytoją kardiologę dr. Jolitą Badarienę, ją tik prajuokinau.

„Jūs per jauna mūsų programai. Realiai šiame kabinete turėtumėte atsidurti tik sulaukusi 50-ies. Tiesa, vis dažniau gydytojai kalba apie šio amžiaus jauninimą ir būtinybę 40-ies atlikti bent lipidogramą.

Tačiau žmogus jau nuo jauno amžiaus turi save stebėti – ar nėra nutukęs, koks kraujospūdis. Jei rizikos veiksnių daugiau, susirūpinti savo sveikata taip pat derėtų anksčiau. Jei jūsų šeimoje mama ar tėtis mirė ankstyvame amžiuje, turėjo infarktą ar insultą, jums taip pat galima įtarti genetinį paveldimumą“, - sakė J. Badarienė.

Viskas vyksta taip: 50-metė moteris ar 40-ies vyras atkeliauja pas šeimos gydytoją, kuris pirmiausia patikrina juosmens apimtį, svorį, atlieka lipidogramą. „Jei moters liemens apimtis didesnė nei 88 centimetrų – ji turi liautis storėti.

Vyrui šis skaičius – 102 cm“, - perspėjo gydytoja. J. Badarienė taip pat kalbėjo apie SCORE metodą – pirmą įrankį, kuriuo šeimos gydytojas gali įvertinti mirties riziką. „Čia vertinama lytis, bendras cholesterolis, amžius bei rūkymas, kuris, beje, labai padidina mirties riziką. Jei SCORE daugiau nei 10, mirties rizika labai didelė, tad tokį pacientą jau atsiunčia pas mus, kardiologus“, - sakė gydytoja.

Mano SCORE – 2-3.

„Dabar vertinu jūsų rezultatus. Jūs nenutukusi, nerūkote, tokie pacientai pas mus retai tepatenka. Gliukozės kiekis – visiškai norma. Jei randame padidėjusį gliukozės lygį, pacientą tiriame dėl slapto diabeto.

Tokios lipidogramos kaip jūsų dar nesu mačiusi, turbūt sveikai maitinatės. Gerojo cholesterolio turite daugiau nei reikia, o blogojo – mažiau nei norma. Viskas puiku. Nėra uždegiminių rodiklių, inkstų funkcija taip pat gera.

Tyrėme ir endotelio funkciją – kraujagyslių pažeidimus, ankstyvos aterosklerozės riziką. Jokių plokštelių pas jus nėra. Endotelio funkcija rodo, kaip išsiplečia kraujagyslė po užspaudimo ir atleidimo. Spaudimas taip pat normalus. Jūsų arterijų standumas – nepadidėjęs“, - geromis žiniomis dalijosi J. Badarienė.

Gydytoja pabrėžė, kad pas medikus reikia apsilankyti net tada, kai jaučiatės sveiki – širdies ir kraujagyslių ligos neretai slepiasi, o kai pasirodo – jau būna per vėlu.

Perspėja dėl blogojo cholesterolio

Širdies ir kraujagyslių ligos yra pati dažniausia mirties priežastis tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų. Veiksmingiausia šių ligų prevencija – reguliariai atliekami tyrimai.

„2006 m. pradėję vykdyti šią programą matome nuoseklų mirčių nuo ŠKL mažėjimą. Per metus yra apžiūrima apie 200 tūks. pacientų. Išanalizavę šimtus šeimos gydytojų užpildytų anketų matome, kad du rizikos veiksniai yra vyraujantys.

Pirma, tai ankstyvos aterosklerozės ir riebalų apykaitos sutrikimai. 90 proc. vidutinio amžiaus žmonių turi polinkį greitai aterosklerozei vystytis. Tai galime aptikti matuodami kraujo riebalus – cholesterolio „piktąją“ frakciją, (MTL cholesterolis).

Antra bėda – ženkli arterinė hipertenzija“, - vardijo Vilniaus universiteto Širdies ir kraujagyslių klinikos vedėjas profesorius Aleksandras Laucevičius. Jo teigimu, didelė Lietuvos problema – dislipidemija (tai kraujo riebalų (lipidų) disbalansas).

„20 metų mes, gydytojai, bandome įtikinti, kad dislipidemijų kontrolė iš esmės pakeistų ŠKL statistiką, tačiau iki šiol traukinys stovi vietoje. Yra begalė tyrimų, kad sumažinus „piktąjį“ cholesterolį dviem skaičiais, per pusę sumažėja ŠKL rizika.

Nė vienas gydymo metodas ar vaistai neduoda tokių rezultatų“, - sakė profesorius. Žmonėms, turintiems vidutinę riziką dėl ŠKL, būtina siekti, kad MTL cholesterolis būtų mažesnis nei 2,6. Jei rizika maža, šis skaičius turėtų neviršyti 3.

Deja, Lietuvoje kone visų vidutinio amžiaus žmonių šis rodiklis didesnis nei 3. Lietuva bendrame Europos žemėlapyje labai išskiria ir dėl statinų vartojimo – esame sąrašo pabaigoje, aplenkdami tik Rusiją, Baltarusiją ir Ukrainą.

Profesorius džiaugėsi, kad 2015 m. pabaigoje įveiktas didelis lūžis ir statinai pradėti kompensuoti. „Bet svarbu ne vien statinai, pirmoje vietoje yra fizinis aktyvumas, o antroje – dietinės rekomendacijos. Taip pat – pamirškite rūkymą“, - patarė A. Laucevičius.
 


 

 

Aut. teisės: delfi.lt
Autoriai: Giedrė Armalytė
(8)
(0)
(8)

Komentarai (3)