Gardus vištienos patiekalas gali sukelti paralyžių - simptomai pasireiškia per kelias savaites ()
Nepakankamai gerai termiškai apdorotoje vištienoje aptinkamos bakterijos gali sukelti Guillaino-Barre sindromą (GBS), kuris savo ruožtu visame pasaulyje vadinamas vienu dažniausiai pasitaikančių neuroraumeninio paralyžiaus priežasčių.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Moksliniame leidinyje „The Journal of Autoimmunity“ publikuoti atlikto tyrimo rezultatai ne tik atskleidžia, kaip su maistu į žmogaus organizmą patenkančios bakterijos, žinomos Campylobacter jejuni pavadinimu, sukelia GBS, bet dar ir suteikia informacijos dėl galimų gydymo būdų, rašo futurity.org. Jei ruošiant vištieną nepasiekiama minimali vidinė temperatūra, bakterijos gali išgyventi.
„Mūsų atliktas darbas rodo, kad šią ligą sukelia tam tikras genų rinkinys kartu su tam tikrais Campylobacter porūšiais“, - teigė šiam tyrimui vadovavusi mokslininkė iš Mičigano universiteto Linda Mansfield. „Nerimą kelia faktas, kad daugybė šių porūšių yra atsparūs antibiotikams, o mūsų darbas rodo, kad gydymas, taikant tam tikrus antibiotikus, netgi gali būklę pabloginti“, - konstatavo profesorė.
„Mums pavyko sėkmingai paruošti tris ikiklinikinius GBS modelius, reprezentuojančius dvi skirtingas žmonėms diagnozuojamo sindromo formas“, - toliau tyrimo rezultatus komentavo L. Mansfield. „Dabar mūsų modeliai suteikia unikalią galimybę suprasti, kaip tam tikro genetinio tipo atstovai gali būti labiau linkę į tam tikras GBS formas“, - pridūrė ji.
Sąsajos su Zikos virusu
Dar vienas pastaruoju metu mokslininkus itin neraminantis veiksnys – tai šios ligos atvejų skaičiaus didėjimas dėl Zikos viruso proveržio. L. Mansfield teigimu, egzistuoja nemažai kitų bakterijų ir virusų, siejamų su GBS, o jos kartu su komanda sudaryti modeliai ir surinkti duomenys gali būti naudingi, studijuojant šiuos atvejus ir mėginant rasti veiksmingesnių gydymo metodų ir prevencijos variantų. Nors GBS kelia itin didelių su sveikata susijusių problemų, šiuo metu egzistuojantys gydymo metodai itin riboti ir daugeliu atvejų neveiksmingi.
Maža to, tyrimo, kuriam vadovavo mokslininkė L. Mansfield, išvadų apžvalgoje minimi būklę sunkinantys neurologiniai simptomai ir pažeidimų atsiradimo problema; išskiriamas ir imuninės sistemos antikūnų, per klaidą galinčių atakuoti paciento organus ir audinius, klausimas.
„Šie modeliai pasižymi dideliu potencialu, ieškant naujų paralyžiaus gydymo būdų, - patikino L. Mansfield. – Daugybės pacientų, sergančių GBS, būklė kritinė, todėl jie negali dalyvauti klinikiniuose tyrimuose. Taigi modeliai, kuriuos sukūrėme, gali padėti šią problemą išspręsti.“
Per kelias savaites pasireiškiantys simptomai
Iš pradžių GBS pasireiškia vėmimu ir viduriavimu, tačiau dažnai šie simptomai ignoruojami, manant, kad suvartotas maistas tiesiog nebuvo geras. Vis tik praėjus 1-3 savaitėms ima varginti silpnumas, dilgčiojimas pėdose ir kojose. Laipsniškai paralyžius gali apimti ir viršutinę kūno dalį bei rankas ar netgi kvėpavimo sistemos organus. L. Mansfield ketina ir toliau gilintis į problemą ir netgi išmėginti savo modelius kuriant vaistus, skirtus GBS gydyti.
„Savaime suprantama, nauji vaistai – tai puiku, - tikino ji. – Vis tik terapija, skirta užkristi kelią GBS vystymuisi - tai geriausia strategija, siekiant apsaugoti žmones nuo paralyžiaus.“ Campylobacter jejuni kasmet JAV apsikrečia daugiau nei milijonas žmonių. Šios bakterijos sukelia ir kitų autoimuninės sistemos sutrikimų, pavyzdžiui, uždegiminę žarnyno ligą ir Reiterio sindromą.