Rusijos miestas kuriame masiškai bankrutuojama: siekdami išgyventi gyventojai pradėjo rinkti uogas ir grybus  (1)

Štai ir Rusijoje atsirado savas Detroito variantas – bankrotų miestas. Tik Amerikoje bankrutavo savivaldybė, o Kotle (Archangelsko srityje) – gyventojai. Į finansų duobę įkrito praktiškai visi.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Kai tik šiemet įsigaliojo įstatymas dėl asmeninio bankroto, Kotlo gyventojai masiškai patraukė į teismą su prašymais paskelbti juos bankrutavusiais. Jie nematė kito būdo grąžinti paskolas, rašo kompravda.eu, įvardijama prokremliška žiniasklaidos priemone. Taip provincijos miestas Kotlas atsidūrė bankrutavusių fizinių asmenų reitingo pirmoje vietoje.

Turtingi vargšai

Kotlas – tipinis provincijos miestas. Yra senamiestis su Stalino laikų 2–3 aukštų namais, yra naujoji miesto dalis – iš pilkų silikatinių plytų namų. O už šaltų sienų verda tokios karštos finansinės aistros, kad pakaktų braziliškam serialui.

Silikatinių namų gyventojų automobiliai – naujų europietiškų modelių. Kiekvienoje didesnėje parduotuvėje (Kotlą dar vadina prekybos centrų miestu) yra kampas, kuriame pardavinėja kailinius. Pasak leidinio, provincialai perka kailius, nors 80 proc. daiktų įsigyja už paskolas. Senamiestyje tarp aptriušusių Stalino laikų namų pasitaiko ir pajuodavusių medinių bendrabučių, butai čia – pigiausi, o japoniškus ir vokiškus automobilius šeimininkai stato prie pat laiptų.

Įdomu, kad mašinos čia dažnai brangesnės už būstą. Ir be būrėjos aišku, kad visas brangus provincijos autoparkas paimtas skolon. Daugelis Kotlo gyventojų paėmė paskolas automobiliams ir nudegė. Sergejus Gordejevas smarkiai apsišovė, įsigijęs Maskvos salone „Autolyga“ naują visureigį „Lifan-X60“. Jis neskaitęs pasirašė visus dokumentus.

Iš pradžių žadėta visureigio kaina nuo 545 tūkst. (8 476 EUR) padidėjo iki 812 tūkst. rublių (12 628 EUR). Paskui paaiškėjo, kad kas mėnesį teks mokėti ne 11 tūkst. (171 EUR), o 27 tūkst. rublių (420 EUR). Baigėsi tuo, kad S. Gordejevas paskelbė savo paties bankrotą. Pensininkė Aleksandra Vlasova prieš kelerius metus paėmė iš banko 450 tūkst. rublių (6 998 EUR) paskolą naujam namui ir automobiliui.

Paskolą ėmė savo vardu, tačiau ją mokėti ketino visa šeima. Paskui sutuoktiniai nutarė skirtis. Buvęs vyras išvarė žmoną iš namų, automobilį pasiliko sau, o paskolos reikalus pasiūlė tvarkyti buvusiai žmonai. Teismas pripažino pensininkės bankrotą – ji neturėjo galimybės išmokėti paskolos. Atskira tema – stambaus masto sukčiavimai Kotle.

Vietinė aferistė Liudmila Černakova apsuko daugiau nei 200 gyventojų. Ji įtikino jos paimti 70 mln. rublių (1 088 646 EUR) paskolų, o pinigus atiduoti jai. Ji įtikėjo savo aukas, kad skolas gražins pati – neva bankai nenori su ja bendradarbiauti. Dabar vyksta jos teismas, bet grąžinti paskolas teks apgautiems gyventojams, jiems skolos niekas nedovanos.

Manote, žmonės pasimokė iš istorijos su L. Černakova? Nieko panašaus. Dar viena apsukri pilietė – Jelena Konstantinovna įkalbėjo 85-is žmones paimti jai vartojamąją paskolą – 22 mln. rublių (342 146 EUR). Visi pinigai atiteko aferistei. Dabar moterį teisia, bet skolas nukentėjusieji grąžins patys. Taigi dauguma gyventojų savo norui šoko į paskolų duobę, ėmė paskolas su dideliais procentais, nepagalvoję, kaip reikės grąžinti.

Visi dirba taksistais

Visuomeninis transportas rajono centre važinėja ne dažniau nei kas 45 min. visi, kam nesinori per šalčius (man esant buvo 25 laipsniai šalčio) vaikščioti pėsčiomis, važinėja taksi. „Pastaraisiais metais pasidarė sunku, – pasakojo vairuotoja Jelena. – Moteris daug metų dirba taksiste su savo rūdijančiu žaliu „Daewoo Matiz“, kurio spidometras neveikia.

– Žmonės prisiėmė paskolų automobiliams. Po 2014 m. daugelis liko be darbo. Kad nereikėtų parduoti transporto, žmonės dabar dirba taksistais. Arši konkurencija.“ Per mėnesį taksistas Kotle uždirba 15–20 tūkst. rublių (233 – 311 EUR). Pagrindiniai klientai – į Didįjį Ustiugą vykstantys turistai. Iki Senelio Šalčio tėvynės traukiniai nevažiuoja, visi ten važiuoja iš Kotlo geležinkelio stoties (70 km).

„Dar prieš pora metų gauti paskolą automobiliui buvo visiškai paprasta, aš ir užkibau, – pasakojo taksistas Nikolajus. Jis neteko darbo banke (uždarė padalinį), bet reikia kažkaip atsiskaityti už „Ford Mondeo“ (kaina – nuo 1150 000 rublių (17 884 EUR)). Dabar išgyventi padeda tik darbas už vairo.

Pinigai jums – dabar pat

Vitalijus Nepeinas – garsiausias teisininkas Kotle, jis ir tvarko gyventojų asmeninio bankroto reikalus. „Tiksliai nežinoma, kiek Kotle negrąžintų paskolų (bankų duomenimis, 8 proc.), – sakė teisininkas. – Turiu informacijos, kad didžiulių skolų turi 15 tūkst. miesto gyventojų. Tai – trys ketvirtadaliai dirbančių gyventojų (iš viso mieste – 60 tūkst. gyventojų).

Dėl to, kad Kotlas tapo bankrutavusių vargšų miestu, kalti ir patys bankai. Kotlo gyventojai iki šiol gauna sms žinutes su pasiūlymais pasiskolinti 100 tūkst. rublių ar net milijoną. Ką tik „Sberbank“ išsiuntė žinutę laikraščio „Vakarinis Kotlas“ darbuotojui, kad jis gali gauti 7 mln. 545 tūkst. rublių (117 340 EUR). Kas antrame name veikia greitųjų kreditų biuras.

Vietos leidiniuose – daugybė pasiūlymų pasiskolinti šiek tiek pinigų iki atlyginimo. Juoko dėlei ir pats pabandžiau gauti paskolą Kotle. Siūloma vos 15 proc. metinių palūkanų „Kiek imsite“, – abejingai paklausė tetulė banko „Vostočnyj“ biure. Regis, jai iš tiesų vis tiek, kokią sumą duoti. „Duokite 30 tūkst. (466 EUR) Ar nieko tokio, kad nesu vietinis ir neturiu pažymos apie pajamas?“




„Nieko baisaus. Duodame paskolą pagal pasą.“ Ačiū, ne. Pasirodo, kad teks mokėti daugiau nei 15 proc. metinių palūkanų, o mokesčiai už paskolą pasidarė beveik trečdalio paskolos dydžio. Šito man nereikia. „Kodėl vietos bankai taip lengvai išsiskiria su pinigais?“, – paklausė banko „SGB“ filialo Kotle vadovo Deniso Kolmogorcevo. „Iki 2014 m. mieste duodavo daug paskolų – buvo ekonomikos pakilimas, žmonių atlyginimai per metus didėjo 10–15 proc.

Dabar padėtis stipriai pasikeitė. Daug žmonių liko be darbo, Kotle užsidarė beveik visų bankų atstovybės. Dabar paskolos duodamos su daugybe apribojimų – tik žmonėms su švaria istorija ir stabiliu darbu.“ „O man ką tik būtų davę 30 tūkst.“ „Kote liko vienas bankas su rizikinga politika ir mikropaskolų kontora, kurioje greitai išmoka pinigus. Jie laimi dėl didelių procentų.“

Grįžimas prie uogų ir grybų rinkimo

Kad ir kaip paradoksaliai skambėtų, dabar Kotle geriausiai gyvena tie, kas apskritai nesusiję su bankais, daugiausiai – senukai. Ir ne todėl, kad gauna pensijas, o todėl, kad įprato dirbti ir kliautis tik savimi. Vyresnioji karta seniai numojo ranka į civilizacijos privalumus ir ėmė gyventi senovės Rusios natūralaus ūkio principu. Kiekvieną dieną žemės ūkio produkcijos turguje susirenka pensininkai, pardavinėja grybus, uogas ir megztas kojines.

„Vasarą renkame uogas ir grybus, parduodame supirkėjams, iš to ir gyvename, – pasakojo pensininkas Ivanas Ovsejenka. – Liepą renkame tekšes ir žemuoges, rugpjūtį – mėlynes, bruknes, rugsėjį – bruknes ir spanguoles. Grybų galima rasti nuo gegužės iki spalio. Raudonviršių kilogramą superka po 25 rublius (0,39 EUR) už kilogramą, baravykus – po 120 rublių (1,87 EUR) už kilogramą.

Už spanguolių kilogramą moka 85 rublius (1,32 EUR). Per dieną su anūku galime pririnkti po 35 kilogramus uogų.“ Per kiekvieną vasaros mėnesį pensininkai užsidirba po 100 tūkst. rublių (1555 EUR). Likusius metus jie pamažu leidžia tuos pinigus. Apskritai Kotle daugiausia darbo geležinkelininkams, tačiau pamėgink ten įsidarbinti.

Periodiškai mažinama darbo vietų. Vietos ligoninėje personalui sumažino atlyginimus 50 proc. Savivaldybės komunalinė kompanija laiko darbuotojus su terminuotomis darbo sutartimis (kurios automatiškai pratęsiamos) – tada nereikia mokėti atostoginių ir už nedarbingumo lapelius. Be didesnių rūpesčių galima įsidarbinti tik valytoju už 10 tūkst. rublių (155 EUR) per mėnesį ar pardavėju parduotuvėje už 13–15 tūkst. rublių (202–233 EUR).

Nieko stebėtino, kad visi eina dirbti pardavėjais. Daugiausia mieste gyvena valdininkų. Kotlo meras Andrejus Bralninas leidinį patikino, kad miesto gyventojai per daug pesimistiškai žvelgia į gyvenimą. „Neseniai vyko susirinkimas dėl gyventojų užimtumo, – sakė jis, – Oficialiai nedarbo lygis Kotle yra 1 proc.“ „Tačiau žmonės sako priešingai.“ „Aš remiuosi ne pokalbiais gatvėje, o oficialia statistika.

Man atrodo, mūsų miesto gyventojai ne tiek prasiskolinę (bankams), kaip gali pasirodyti. Manau, paskolų žmonės turi ne daugiau nei kitur.“ Fizinių asmenų bankrotas mieste pasidarė galimas nuo 2015 m. spalio 1 d. parašyti pareiškimą į Arbitražo teismą gali kiekvienas, nemokėjęs paskolos tris mėnesius.

Iš pradžių pateikiančiam pareiškimą reikia sumokėti 25 tūkst. (388 EUR) arbitražo valdytojui, šie pinigai bus teismo sąskaitoje, kai baigsis bankroto byla. Jei skolininkas turi automobilį, vasarnamį ar kokio turto, jis parduodamas, pinigai skiriami padengti skoloms. Formaliai turi parduoti ir baldus, bet įprastai senų spintų ar fotelių neima – už juos praktiškai neįmanoma gauti pinigų.

Aut. teisės: delfi.lt
(22)
(4)
(18)

Komentarai (1)