Žmogaus smegenys yra vienas iš sudėtingiausių visatos kūrinių. Mokslininkai šį organą tyrinėja jau labai ilgą laiką, tačiau prireiks dar ne vienerių metų ir pastangų, kol jos bus pilnai suprastos. Pateikiame įdomiausių ir keisčiausių faktų apie žmogaus smegenis penketuką. Ar žinojote, iš kur kyla galvos skausmas, jei smegenys neturi skausmo receptorių? Kurią smegenų dalį sudaro riebalai? O vanduo? Ir kokios iš tikrųjų yra mūsų smegenų galimybės?

Iš pat pradžių reikia paminėti didžiausią ir keisčiausią mitą apie smegenis, kuris į šipulius daužomas jau ne vienerius metus, tačiau vis gyvuoja, nes juo dalinasi žmonės. Mes naudojame daug daugiau nei 10 % savo smegenų – kiekviena smegenų sritis turi savo funkcijas ir, jei esame sveiki, jas puikiai atlieka. Štai dar keli faktai apie šį nuostabų organą.

1. Smegenys nejaučia skausmo ir tai yra gana keista. Smegenyse yra visų mūsų pojūčių centrai – ten rastumėte ir sritį, atsakingą už skausmo pojūtį. Tai kaip gali būti, kad smegenys pačios neskauda? Skausmui pajusti yra reikalingi specialūs receptoriai, vadinami nociceptoriais, ir jų smegenų audinyje nėra. Galvos skausmas kyla smegenų dangaluose. Kietasis ir minkštasis smegenų dangalai turi skausmo receptorius ir būtent pakitimai šiuose audiniuose sukelia galvos skausmą.

2. Beveik 80 % smegenų sudaro vanduo. Mūsų kūną sudaro apie 60 % vandens, todėl vandens smegenyse yra tikrai daug. Dėl to kasdien išgeriamas vanduo yra toks būtinas šio organo funkcijoms palaikyti. Per dieną neišgeriant rekomenduojamo vandens kiekio, gali sutrikti atmintis, bus sunkiau susikaupti ir atlikti kitas protiškai reiklias užduotis. Dar apie 10-12 % smegenų sudaro lipidai. Smegenys yra riebiausias žmogaus organas.

3. Smegenys nepasotinamai naudoja energiją. Smegenys vidutiniškai sveria apie 1,4 kg, taigi sudaro vos 2 % žmogaus masės (žinoma, priklauso nuo kiekvieno žmogaus sudėjimo, tačiau rodiklis apytiksliai toks). Tačiau sueikvoja net 20 % mūsų kūno energijos. Tai iš tikrųjų yra neįtikėtinai daug. Mokslininkai ilgą laiką skaičiavo, kokia iš tikrųjų yra žmogaus smegenų galia. Pasirodo, tai priklauso nuo žmogaus, jo dietos, darbo ir taip toliau, tačiau bet kuriuo atveju smegenų galia svyruoja nuo 20 iki 25 vatų. Tokios galios pakaktų nedidelei elektros lemputei uždegti – galbūt todėl animaciniuose filmuose kuomet herojui kyla išganinga mintis virš jo pavaizduojama užsideganti lemputė?

4. Neuronai nėščiųjų moterų smegenyse dauginasi daug greičiau. Mokslininkai nėra tikri, kodėl tai vyksta. Tačiau pasirodo, kad besilaukiančios moterys gali šiek tiek lengviau mokytis ir pasižymi geresne atmintimi. Beje, dėl atminties mes ir taip neturėtume skųstis. Nors kiekvienas žmogus pasižymi skirtingo pajėgumo atmintimi, mokslininkai mano, kad dažniausiai šis rodiklis siekia daugiau nei 1000 terabaitų.

5. Miegas nėra skirtas pailsinti protui ar smegenims. Iš tikrųjų, net kai jūs miegate, jūsų smegenys sunkiai dirba. Kai kuriais atvejais miego metu smegenys yra daug aktyvesnės nei tuomet, kai dirbate. Smegenys miego metu vis tiek suvartoja labai daug energijos. Taip yra todėl, kad joms kol jūs miegate nereikia rūpintis kai kuriomis kūno funkcijomis, todėl jos laiką ir energiją gali skirti atstatymo ir priežiūros darbams. Tiesa, panikos priepuolio metu smegenys yra dar aktyvesnės nei miegant.

Smegenys yra įspūdingiausias visatos kūrinys, kurio iki galo dar nesuprantame. Vaizduotė, sapnai ir intelektas yra vienos iš labiausiai smalsumą žadinančių smegenų bruožų, tačiau jie taip pat tiriami sunkiausiai.

Komentarai (2)