Ne, mes nejuokaujame. Kanapė gali darytį gana keistą poveikį mūsų kūnams, bet nauji tyrimai parodė, kad gali būti jog šis lengvasis narkotikas turi kitą potencialią naudą – geresnį matymą tamsoje.

Su buožgalviais atliktas tyrimas parodė, kad kanapė akies tinklainę gali padaryti jautresnę šviesai ir ne tik padėti žmonėms geriau matyti tamsoje, bet ir gydyti tokias akių ligas kaip pigmentinis retinitas.

Skamba gana neįtikėtina, bet tai pirmas kartas, kai buvo nustatyta, kad kanapė gali pagerinti naktinį matymą.

Kaip MoCostandi pasakojo leidiniui „The Guardian“, prieš 25 metus farmakologas M. E. West iš Vakarų Indijų universiteto Jamaikoje pranešė, kad kanapę rūkantys ir iš kanapės lapų ir kotų pagamintą romą geriantys vietiniai žvejai „neįtikėtinai gerai matė tamsoje“.

Taip pat buvo kalbama, kad panašūs atvejai pastebėti su Maroko žvejais ir kalnų gyventojais, kurie rūkė hašišą – kanapės augalo produktą – ir 2002 metais, JAV ir Ispanijos mokslininkų komanda nusprendė ištirti šį fenomeną.

Vienam savanoriui jie davė placebą, o kietiems trims hašišo. Buvo nustatyta, kad trys hašišą vartoję testo subjektai geriau matė tamsoje. Testo rezultatai buvo paskelbti 2004 metų leidinyje „Journal of Ethno - Pharmacology“.

Deja iki dabar niekam nebuvo pavykę išsiaiškinti šio kanapės poveikio biologiniame lygmenyje. Mokslininkai buvo išsiaiškinę tik tai, kad akyje daugiau CB1 receptorių – prie, kurių jungiasi psichiką veikiantis kanapės ingredientas – nei smegenyse, taigi jiems pasidarė aišku, kad šis poveikis vyksta akies tinklainėje, o ne už regą atsakingoje smegenų dalyje.

Atliekant tolimesnius tyrinėjimus, Lois Miraucourt vadovaujama komanda iš Montrealio Neurologinio Instituto Kanadoje, nusprendė ištirti Afrikinės naguotosios varlės Xenopuslaevis, permatomus buožgalvius.

Pirmojoje eksperimento dalyje mokslininkai panaudojo sintetinį kanabinoidą – pagamintą laboratorijoje norint atkartoti kanapės poveikį - su buožgalvių akių audiniais ir mikroelektrodų pagalba išmatavo kaip tinklainės mazgo ląstelės (sudarančios optinį nervą) reagavo į šviesą.

Jiems taip pat pavyko išsiaiškinti, kad dėl kanabinoidų, ląstelės pasidarė jautresnės ir labiau reagavo į ryškią arba neryškią šviesą.

Jiems pavyko išsiaiškinti, kad taip vyko dėl to, kad kanabinoidas jungėsi prie CB1 receptoriaus ir slopino NKCC1 proteiną, kuris slankiojo chlorido jonus iš ir į ląsteles, kad būtų nustatytas jų elektrinis potencialas.

„Visumoje, šis eksperimentas parodė, kad kanabinoidai sumažina chlorido jonų koncentraciją akies tinklainės ląstelėse, dėl ko jos tampa judresnės ir labiau reaguoja į šviesą,“ aiškina Costandi.

Norint išsiaiškinti ar tai kiek nors paveikė buožgalvio regėjimą, komanda patalpino buožgalvius į petri lėkštutę ir laikė prie įvairaus apšvietimo, tada stebėjo kaip jie reagavo į tamsius taškus panaudojus kanabinoidus arba nenaudojant nieko.

Įprastai, buožgalviai stengiasi atsitraukti nuo juodų taškų, nes tai gali būti plėšrūnas. Komandai pavyko nustatyti, kad esant normaliam apšvietimui nebuvo skirtumo tarp buožgalvių kuriems buvo paskirtas kanabinoidas ir kuriems nebuvo.

Bet esant prastam apšvietimui, buožgalviai su kanabinoidais išvengė daug daugiau tamsių taškų nei tie, kuriems nebuvo nieko daryta ir kurie atsitiktinai reagavo į juodus taškus. Tai rodo, kad kanabinoidą gavę buožgalviai labiau reagavo į šviesą ir geriau matė taškus tamsoje.

Žinoma, neaišku ar tokį patį poveikį patirtų ir žmonės, ir mes dar turim daug išmokti apie patį poveikį – pavyzdžiui, kaip ilgai jis tęsiasi ir ar būtų galima jį atskirti nuo svaiginamojo narkotiko poveikio. Taip pat nėra žinoma ar tai sukelia kokį nors pašalinį poveikį regos sistemai.

Dar reikia atlikti labai daug tyrimų, bet rezultatai rodo, kad kai kurie kanapėje esantys junginiai gali padėti gydyti tokias ligas kaip pigmentinis retinitas ir glaukoma, kuri nužudo akies tinklainės ląsteles ir sukelia aklumą.

Nėra blogai manyti, kad kanapė pageriną mūsų matymą tamsoje... bet prieš apsidžiaugiant reikėtų tai išsamiau ištirti.

Tyrimas buvo publikuotas „eLIFE“ leidinyje.

Komentarai (2)