Nuo tos dienos, kai JAV žvalgyba pareiškė, kad Rusija kišosi į Amerikos prezidento rinkimus, Donaldas Trumpas yra priverstas neigti kaltinimus, jog yra Kremliaus statytinis. Bet įmanomas dar vienas miglotos situacijos paaiškinimas: ar negali būti taip, kad D. Trumpas apžaidė Vladimirą Putiną? Tokį klausimą užduoda Maskvoje dirbantis žurnalistas Marcas Bennettsas.

M. Bennettsas, pernai išleidęs knygą „Aš sugriausiu jų gyvenimus: Putino karas su Rusijos opozicija“, portale „Politico“ siūlo apsvarstyti galimybę, kad D. Trumpas apgavo Rusiją iš pažiūros optimistiškais pareiškimais apie sankcijas ir Krymo aneksijos pripažinimą.

Esą iš tiesų naujasis JAV prezidentas nė neketino panaikinti sankcijų, o rusų entuziazmą išnaudojo sulaukdamas jų pagalbos – tiesa, prašyti nieko nė nereikėjo – per rinkimų kampaniją kibernetinių išpuolių ir melagingų naujienų pavidalu.

V. Putinas pasidavė flirtui?

„Spekuliacijos, kurių negalima pagrįsti tvirtais įrodymais? Be abejo. Bet tokios spekuliacijos – ir dažnai kartojama mintis, kad D. Trumpas yra Mandžiūrijos kandidatas, kurį Maskva kontroliuoja koduotomis žinutėmis į Vašingtoną“, – rašo M. Bennettsas.

Be to, jis pastebi, kad D. Trumpas pastarosiomis dienomis griežčiau prabilo Rusijai jautriais klausimais, o draugiškumo Kremliui – vis mažiau. Tai esą leidžia manyti, kad V. Putinas tapo naujosios Baltųjų rūmų administracijos įkaitu.

D. Trumpas ir jo komanda neva galėjo net netikėti, kad Kremlius gali pakreipti rinkimų kovos svarstykles jo naudai. Bet turtuolis tikrai buvo laikomas autsaideriu, tad jo žmonėms buvo naudinga bet kokia žala favoritei – demokratei Hillary Clinton.

Rusiško atsidavimo D. Trumpui kaina nebuvo didelė: užteko nereguliarių pareiškimų, kad jis, išrinktas prezidentu, Rusiją laikytų lygia JAV partnere, o ne priešininke.

O V. Putinui, kuris siekia išgelbėti sunkiai sergančią Rusijos ekonomiką ir sugrąžinti šaliai buvusią galią, tokio flirto buvo gana.

Vienas sukrėtimas po kito

M. Bennettso teigimu, iš tiesų rusams D. Trumpas reikalingas labiau nei Rusija jam. JAV ir ES sankcijos dėl Krymo aneksijos ir karo Ukrainoje įplieskimo skaudžiai smogė šalies ūkiui, o nereikia pamiršti ir žemų naftos kainų.

Rusijoje per 20 mln. žmonių – 15 proc. visų gyventojų – dienas leidžia žemiau skurdo ribos, kuri yra 174 JAV doleriai per mėnesį. Tokių gyventojų nuo 2014 metų padaugėjo net 3 milijonais.

Be to, omenyje reikia turėti ir kitų metų Rusijos prezidento rinkimus. Niekas neabejoja, kad nugalės V. Putinas, tačiau Rusijos žiniasklaidoje spėliojama, kad Kremlius yra susirūpinęs dėl galimo menko rinkėjų aktyvumo – tai tikrai nepadėtų prezidento autoritetui.

O jei JAV pripažintų Rusijos valdžią Kryme, kurio aneksija Maskvoje buvo pasveikinta itin džiaugsmingai, V. Putinas prieš rinkimus sulauktų išties galingo postūmio.

Kaip Amerikos prezidentas, kuris žadėjo „įsigilinti“ ir į Krymo, ir į sankcijų klausimą, D. Trumpas Kremliui tikrai turėjo atrodyti kandidatas, vertas laiko, lėšų ir pastangų investicijų.

Tiesa, jau dabar akivaizdu, kad rusai elgiasi taip, lyg juos būtų apgavę. Kai Baltieji rūmai vasario 14-ąją paskelbė, kad JAV nepanaikins sankcijų Rusijai, kol Krymas nebus grąžintas Ukrainai, politikai Maskvoje ir valstybinė žiniasklaida net sutriko.

Teigiamas D. Trumpo įvaizdis Rusijos žiniasklaidoje išgaravo per naktį. Valstybinę propagandą analizuojantis žurnalistas Aleksejus Kovaliovas pastebėjo: „Visiška D. Trumpo blokada.“

Galiausiai Rusijos pareigūnai, jau sunervinti jiems draugiško D.Trumpo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Michaelo Flynno atsistatydinimo, išgirdo, kaip naujasis JAV gynybos sekretorius Jamesas Mattisas paskelbia, kad NATO turi bendrauti su Rusija „iš jėgos pozicijų“.

O tada M. Flynną pakeitė generolas Herbertas Raymondas McMasteris – žinomas „vanagas“ Rusijos klausimu, kurio paskyrimą pasveikino bene didžiausias Kremliaus kritikas JAV, senatorius Johnas McCainas.

Vyšnia ant tokio neskanaus torto tapo D. Trumpo žodžiai praėjusią savaitę, kad jis sieks sustiprinti JAV branduolinį arsenalą.

Rusija laimi iš chaoso

Nusivylimas Rusijoje jaučiamas aiškiai. Ar tai tikrai tas pats D. Trumpas, kuris žadino tiek daug vilčių per rinkimų kampaniją? Žmogus, kuris gyrė V. Putiną kaip stiprų lyderį ir niekinamai kalbėjo apie NATO? Kandidatas, už kurio pergalę Valstybės Dūmoje buvo keliamos šampano taurės?

Kremlius, žinoma, jau nuo lapkričio tikina, kad niekada ir nežiūrėjo į D. Trumpą pro rožinius akinius. Tačiau aukšti pareigūnai dabar atvirai sielojasi dėl JAV prezidento posūkių požiūryje į santykius su Rusija.

„Susitelkite į savo kampanijos pažadus – santykių su Rusija, Kinija pagerinimą, kovą su terorizmu. Kai įgyvendinsite savo programą, viskas bus gerai“, – tiesiai į D. Trumpą vasario viduryje kreipėsi Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas.

Bet Valstybės Dūmos Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Leonidas Sluckis buvo nusiteikęs niūriau. Jis pripažino, kad D. Trumpo administracijos požiūris į Krymo klausimą kelia rūpesčių Kremliui.

„Visai kaip šaltas dušas, tokia retorika atvėsino mūsų skubotas ir nepamatuotas viltis dėl D. Trumpo ir jo komandos“, – teigė L. Sluckis.

Gi įtakingas senatorius Aleksejus Puškovas tikina, kad dvišaliai santykiai tikrai pagerės, bet, jo teigimu, procesą stabdo „milžiniškas JAV politinio elito pasipriešinimas“.

Aišku, Rusijoje yra ir tokių, kurie teigia, kad D. Trumpas tiesiog siekia nutildyti kritikus – būtent todėl jam dabar reikalingas didesnis atstumas tarp jo ir Maskvos. Be to, net jei D. Trumpas suvystė Kremlių, jo prezidentavimas nebūtinai neišeina į naudą Rusijai.

„Rusijos pareigūnai džiaugėsi D. Trumpo pergale, nes jie manė, kad taip buvo įrodyta, jog Amerikos demokratija yra silpna. Pirmosios naujosios administracijos savaitės tokią nuomonę tik sustiprino. Šiuo aspektu V. Putinas laimi“, – tvirtino politikos analitikas Stanislavas Belkovskis.

Komentarai (21)