Praėjusį mėnesį Malaizijoje Šiaurės Korėja vienam asmeniui nužudyti panaudojo masinio naikinimo ginklą – nervų sistemą paralyžiuojančią medžiagą VX. Tokiu būdu ir toliau kurstoma ilgai trunkanti Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno nesantaika šeimoje.

Tenka pripažinti, kad šis atvejis – toli gražu ne vienintelis Pchenjano režimo įvykdytas tokio pobūdžio nusikaltimas, susijęs su mirtinų cheminių medžiagų panaudojimu. Sirijoje 2013 m. šalies prezidento Basharo al Assado režimas, kaip manoma, pasitelkęs Šiaurės Korėjos karinių pajėgų paramą, panaudojo cheminį ginklą - zariną ir galimai VX tam, kad nužudytų kuo daugiau žmonių.

Tą kartą žuvo per 1400 asmenų, iš kurių 400 – vaikai. Jei Korėjos pusiasalyje kiltų dar vienas karas, dėl panaudotų cheminių medžiagų iš Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno arsenalo žūtų šimtai tūkstančių žmonių, rašo „The Daily Beast“.

Pchenjanas teigia tokių ginklų neturintis, tačiau tuo pačiu atsisako pasirašyti Cheminio ginklo uždraudimo konvenciją, taigi šių žodžių patvirtinimo nėra. „Iš visų šalių, nepasirašiusių šios konvencijos, grėsmingiausia yra Šiaurės Korėja“, - neabejojo ilgametis Pentagono patarėjas Robertas Collinsas.

Panašu, kad Šiaurės Korėja nori visiems parodyti, kokia pavojinga ji yra, todėl siunčia galingą žinutę su greitai veikiančia VX medžiaga į Kvala Lumpūro oro uostą, kur nužudomas vyresnysis netikras Kim Jong Uno brolis Kim Jong Namas.

Ši šeimos nario žmogžudystė – toli gražu ne pirmoji, įvykdyta panaudojant nuodingą cheminę medžiagą. Pietų Korėjos diplomatas Choi Duk Kunas mirė 1996 m. Vladivostoke. Ant šio asmens kūno aptikta žaizdelių – neostigmino bromido pėdsakų.

VX pasižymi nervų sistemą pažeidžiančiu poveikiu. Teisindamasis Seulas kaltę dėl įvykdyto nusikaltimo metė Šiaurės Korėjai, o Pchenjanas savo ruožtu paneigė organizavęs šį nusikaltimą. Svariais įrodymais grįsti ir įtarimai Šiaurės Korėjai dėl nužudyto krikščionių aktyvisto Patricko Kimo, 2011 m. mirusio Kinijos pasienyje esančiame Dandongo mieste. Ant mirusiojo pirštų buvo dėmelių, burnoje – putų, o organizme – neostigmino bromido.

Diplomato Choi Duk Kuno ir aktyvisto Patricko Kimo nužudymai įvykdyti už tarptautinės bendruomenės akiračio ribų. Vis tik Kim Jong Namo atvejis kitoks. Šios žmogžudystės viešumas liudija apie Kim Jong Uno įžūlumą ir atskleidžia jo šeimos sistemos prigimtį.

„Pastarasis teroristinis aktas, kurio metu panaudota mirtina draudžiama cheminė medžiaga ir visa tai atlikta itin viešoje vietoje, užsienio valstybėje, tūkstančių nekaltų liudininkų iš viso pasaulio akivaizdoje leidžia manyti, kad Kim Jong Uno režimas yra nuožmiausias moderniojoje istorijoje.“ – teigė Sung Yoon Lee iš Tufts universiteto.

Šis nuožmus režimas turi vieną didžiausių cheminio ginklo arsenalų pasaulyje. Remiantis 2014 m. Pietų Korėjos gynybos ministerijos pateikta informacija, kaimyninė Šiaurės Korėja turi 2500-5000 tonų mirtinu poveikiu pasižyminčių junginių.

Susidaro įspūdis, kad Pchenjano gamybiniai pajėgumai nenustoja veikę visą parą.

„Didžiausias cheminių ginklų trūkumas – tai trumpas jų efektyvumo laikotarpis ir nuolatinė būtinybė papildyti atsargas, taigi Šiaurės Korėja, kurios atsargos siekia iki 5 tūkst. tonų, pasižymi itin galingais gamybiniais pajėgumais“, - patikino Kim Dae Youngas iš Pietų Korėjos Gynybos ir saugumo forumo.

Analitikai mano, kad Šiaurės Korėja per metus pajėgi pagaminti 4500 tonų cheminių medžiagų, bet turi galimybę pasiekti iki 12 tūkst. tonų per metus siekiantį tikslą.

Šiaurės Korėjoje yra mažiausiai aštuonios vietos, kuriose pagaminama apie 25 rūšių mirtinu poveikiu pasižyminčių cheminių junginių, įskaitant zariną, garstyčių dujas, tabuną, ciano vandenilį ir nervų sistemą veikiančias medžiagas, pavyzdžiui, VX.

Anot R. Collinso, Šiaurės Korėjos sukauptų cheminio ginklo atsargų pakaktų nužudyti kiekvieną Pietų Korėjos gyventoją po kelis kartus. Analitikai Victoras Cha ir Davidas Kangas neabejoja, kad Šiaurės Korėjos liaudies armija vos per pirmąją galimo karo valandą Seulo kryptimi galėtų paleisti 500 tūkst. artilerijos sviedinių, kurių dauguma būtų praturtinti cheminėmis medžiagomis.

Pirmosiomis konflikto valandomis būtų nusiaubta Pietų Korėjos sostinė, nuo Demilitarizuotos zonos, skiriančios Pietų ir Šiaurės Korėjas, nutolusi vos 56 kilometrus. Pirmoji konflikto diena pareikalautų mažų mažiausiai kelių dešimčių tūkstančių aukų.

Toks konfliktas, kaip yra pasakęs Hillary Clinton eros valdininkas Kurtas Campbellas, taptų siaubinga mirties simfonija. Panašią „simfoniją“ galime stebėti Sirijoje, kur prezidentas B. al Assadas 2012 m. pabaigoje panaudojo cheminį ginklą prieš tos pačios šalies žmones.

Panašu, kad tai nebūtų įmanoma be rimtos Kim Jong Uno režimo techninės pagalbos, kuri pradėta teikti XX a. dešimtajame dešimtmetyje. Nuo to laiko kelis kartus pranešta apie perimtas iš Šiaurės Korėjos į Siriją keliaujančias cheminių ginklų siuntas.

2013 m. Bruce‘as Bechtolas iš Angelo universiteto rašė, kad Šiaurės Korėja Sirijoje suprojektavo ir pastatė mažiausiai du cheminiam ginklui būtinos infrastruktūros objektus. Maža to, jo teigimu, Šiaurės Korėja padėjo gaminti galvutes su cheminiu užtaisu, ypač prisidėdama reikalingų komponentų tiekimu ir suteiktais apmokymais.

Šiaurės Korėjos valdžios atstovai pastebėti ne viename svarbiame Sirijos taške, įskaitant cheminio ginklo infrastruktūros punktus. Pranešama apie 2007 m. Sirijos karinėje bazėje Alepe žuvusius tris asmenis iš Šiaurės Korėjos.

Teigiama, kad šie žmonės tvirtino garstyčių dujų užtaisą prie balistinės raketos „Scud“. Sirijos karininkas, perėjęs į priešininkų pusę po atliktos tarnybos cheminio ginklo dalinyje, teigė, kad Šiaurės Korėjos karinių pajėgų atstovai rengė mokymus Sirijoje.

Panašu, kad atitinkamos paslaugos buvo teikiamos ir po įvykdytų pardavimo sandorių. Šiaurės Korėjos kariuomenės atstovų buvo ir pilietiniame kare, kur jiems teko užduotis padėti sirams tinkamai panaudoti cheminį ginklą kovos lauke. Itin akcentuotas 2013 m. priešų apsuptas Alepas, šalia kurio surengta ataka panaudojant cheminį ginklą.

Kaip teigia „North Korea and Regional Security in the Kim Jong Un Era“ autorius B. Bechtolas, Pchenjanas tapo pagrindiniu B. al Assado režimui skirto cheminio ginklo ir jo gabenimo sistemų tiekėju. Panašu, kad Šiaurės Korėja neteko kliento, kai Sirija 2013 m. spalio mėn. nusprendė prisidėti prie Cheminio ginklo uždraudimo konvencijos, o JAV ir Rusija tarpininkavo derantis dėl sutarties, skirtos sunaikinti B. al Assado cheminio ginklo atsargas.

Vis tik Pchenjanas ėmė prekiauti mirtį sėjančiomis cheminėmis medžiagomis kitur. Analitikas Josephas Bermudezas, kaip ir daugybė kitų jo kolegų, tiki, kad Šiaurės Korėja šiuos ginklus pardavė Iranui.

Pchenjano galimai turimas cheminis ginklas turėtų rūpėti ne vien tik dėl žmogžudysčių, įvykdytų Malaizijoje, Kinijoje ir Rusijoje, jau nekalbant apie masines žudynes Sirijoje.

J. Bermudezo manymu, Pchenjano galimai turimas cheminis ginklas svarbus dar ir dėl Šiaurės Korėjos turimos galimybės prireikus panaudoti šiuos ginklus visame pasaulyje, pasitelkiant neįprastus gabenimo metodus.

Lee Yun Keolas iš Šiaurės Korėjos strateginio informavimo paslaugų centro Seule linkęs daryti prielaidą, kad Kim Jong Uno nurodymų vykdytojai turbūt svarsto galimybę nuodingųjų cheminių medžiagų užtaisus tvirtinti prie ilgojo nuotolio raketų. Manoma, kad Šiaurės Korėja jau dabar turi tris raketas su užtaisu, kurio pakaktų suduoti smūgį JAV.

Komentarai (4)