Kaip šventoji Romos imperija nusilaužė ragus su Lietuva: šituos pagonis reikia gerbti! (6)
1337 m. lapkričio 15 d. Šventosios Romos imperatorius Liudvikas IV Bavaras paskelbė iškilmingą dokumentą, kuriuo dovanojo Lietuvą ir jai priklausančias žemes Vokiečių ordinui.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Jis tęsė seną imperatorių tradiciją dovanoti krikščioniškoms valstybėms pagonių žemes, kurios buvo laikomos tarsi niekieno.
XIII a. pradžioje panašiu būdu kitas žymus imperatorius Frydrichas II Riminio privilegija Vokiečių ordinui buvo užrašęs Prūsiją.
Liudviko IV įsitraukimą į Lietuvos atvertimą liudija jo giminaičio iš bavariškos Vitelsbachų dinastijos hercogo Henriko veiksmai, kuris Ordino ir Lietuvos pasienyje prie Nemuno pastatė Bajerburgą.
Bavarijos pilis turėjo tapti nauju krikščioniškos Lietuvos centru. Tačiau imperatorius buvo toli, o Lietuvos valstybė pernelyg stipri, kad šis dovanojimas būtų turėjęs pasekmių.
Liudviko dėmesį tuo metu buvo užvaldęs įnirtingas konfliktas su popiežiumi ir jo pagalba Ordinui liko simbolinė. Tai buvo paskutinis kartas, kai krikščionių monarchai disponavo Lietuvos teritorija.
Jau po kelių dešimtmečių naujasis imperatorius Karolis IV parašė laišką Lietuvos valdovams Algirdui ir Kęstučiui, ragindamas juos priimti krikštą ir kaip nepriklausomiems valdovams įsitraukti į krikščioniškų monarchų šeimą. Krikščionių akyse Lietuva vis dažniau suvokiama ne kaip užkariautinas objektas, o kaip potencialus partneris, net jei tąkart Algirdas su Kęstučiu į derybas su Karoliu taip ir neatvyko.
