Rusija jau kviečiasi net ir tokius imigrantus, kokių kratosi visas likęs pasaulis  (9)

Daugelis Europos Sąjungos šalių ir Jungtinės Amerikos Valstijos nuosekliai griežtina sienų kontrolę. Tuo metu Maskva netgi ragina buvusias sovietines šalis siųsti darbininkus į Rusiją, rašo „Bloomberg“.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Žvarbią vasario dieną šimtai darbininkų iš Uzbekistano būriuojasi ant purvino sniego prie statybvietės apie 15 km nuo Maskvos. Uzbekus supa nebaigtų statyti 18 aukštų daugiabučių kompleksas – juose turėtų gyventi Rusijos kariuomenės pareigūnai.

Bet darbas sustojo – vyrai jau kelias savaites negauna pinigų. Eiti jie neturi kur, todėl rūkydami stoviniuoja aplink projektą, vietinių vadinamą „Samoliot“ – netoliese stūkso paminklas Antrojo pasaulinio karo laikų pilotams.

Naktimis uzbekai grūdasi į metalinius statybininkų namelius. Nėra nei dušo, nei tualeto, nei net kriauklės – gamtinius reikalus reikia atlikti kilnojamose būdelėse, kuriose išmatų niekas neišvalo.

Kas rytą vyrai drebėdami apsupa puodą su skysta morkų koše, o norėdami atsigerti tirpina ledą iš upelio. Daugelis prastai apsirengę – nors šalta, vienas darbininkas vaikščioja su šlepetėmis.

Statybvietės, kuriose darbuojasi imigrantai, yra gana įprastas daugelyje išsivysčiusių šalių, o Rusija – jokia išimtis.

Jungtinių Tautų duomenimis, Rusijoje gyvena 11 milijonų užsieniečių. Daug jų neturi vizų ir yra atvykę iš daugiausia musulmoniškų Vidurio Azijos valstybių.

Bet nors pabėgėlių krizė Europoje ir apskritai Vakaruose toliau skatina izoliacionizmo ir ksenofobijos bangą, Rusijoje, kuri yra trečia pasaulyje pagal šalyje gyvenančių imigrantų skaičių, su reiškiniu tvarkomasi kiek kitaip.

Darbo jėgos deficitas

Neseniai dienraštyje „Nezavisimaja gazeta“ redakcijos skiltis buvo pavadinta taip: „Trumpas ir Le Pen Rusijoje būtų opozicija.“

Redakcijos teigimu, valdant Vladimirui Putinui Rusijoje būti nusistačius prieš imigraciją reiškia būti nusistačius prieš valdžią: „Vietinė televizija keikia multikultūralizmą Europoje, už pabėgėlių priėmimą, už toleranciją.

Bet Rusijoje antiimigracinės pažiūros pareigūnų dažnai apibūdinamos kaip nepriimtina nacionalizmo forma.“

Tikrovė tokia, kad imigrantų darbu paremta ekonomika yra didelė Rusijos grįžimo iš užsitęsusios recesijos proceso dalis. O vyriausybė tai puikiai žino.

„Rusijoje jaučiamas didelis darbo jėgos deficitas, – aiškina vienas Maskvos Carnegie centro ekspertų Andrejus Movčanas. – Mums labai reikia pigios darbo jėgos, kurios neįmanoma rasti šalyje.“

Tad būtent imigrantai šluoja gatves ir prižiūri nesuskaičiuojamą galybę sovietinių daugiabučių. Jie dirba gamyklose, paslaugų sektoriuje, o į restoranų virtuves plūsta žmonės iš Tadžikijos, Kirgizijos ir Gruzijos. Jie čia dirba daug metų, o pinigus siunčia namo.

„Jei neliktų migrantų, kurie sudaro 15 proc. visos Rusijos darbo jėgos, jų būtų neįmanoma pakeisti“, – sako A. Movčanas, kuris įspėja, kad Rusijos piliečiai norėtų didesnių algų, o dėl to kiltų kainos.

Imigrantai grįžta

Kai 2015 metais ženkliai nukrito naftos kainos, o Rusija pradėjo jausti skausmą ir dėl Vakarų paskelbtų sankcijų dėl įvykių Ukrainoje, pradėjo mažėti į šalį atvykstančių imigrantų skaičius.

Atvyko 21 proc. mažiau uzbekų, 11 proc. mažiau tadžikų ir 5 proc. mažiau kirgizų.

Tačiau nuo to laiko rodikliai vėl šoktelėjo į viršų. 2015-aisiais į Rusiją atkeliavo ir čia pasiliko 161 tūkst. užsieniečių, o pernai jų atvyko 196 tūkst. Maskvoje pernai išduota 10 proc. daugiau darbo leidimų nei ankstesniais metais.

Europoje imigracijos taisyklės griežtinamos ir dėl terorizmo baimės. Rusijoje tokių nuogąstavimų irgi yra, tačiau ne tiek daug.

Vasarį Vladimiras Putinas pareiškė, kad prie „Islamo valstybės“ Sirijoje prisijungė per 5 tūkst. žmonių iš buvusių sovietinių respublikų, o pernai saugumiečiai sulaikė mažiausiai dvi imigrantų, įtariamų planavus išpuolius Rusijoje, grupes.

Vis dėlto tą patį vasarį Rusijos vyriausybė paskelbė, kad 200 tūkst. anksčiau deportuotų tadžikų bus leista sugrįžti į šalį.

Aišku, islamofobiškos nuotaikos šalyje gajos – etniniai rusai į musulmonus, kurių šalyje yra 9,4 mln. (6,5 proc. visų gyventojų), žvelgia įtariai, o policija rengia reguliarius reidus į statybvietes. Tačiau ekonominiai skaičiavimai nugali.

Leidimai daug kainuoja

Žinoma, tai nereiškia, kad padėtis normali ir kad darbininkai iš užsienio ja patenkinti. Jie vargsta kasdien – užmokestis didesnis nei gimtosiose šalyse, bet mažesnis. Be to, jie diskriminuojami.

„Maskva buvo mano svajonė. Tai gražus miestas, kuriame daug pinigų. Tačiau dabar tenoriu išvykti“, – konstatuoja 31 metų uzbekas Fachredinas Jakubovas.

Nusivylęs ir 60-metis Muradas Jermolatovas. Penkių vaikų tėvas atvyko į Rusiją dirbti Chimkų mieste – du mėnesius viskas bus gerai, bet tada vyras buvo atleistas. Pakeitęs dar kelis darbus jis atsidūrė tame pačiame „Samoliot“ projekte.

Kelias savaites pinigų M.Jermolatovas dar gaudavo, bet ir tada jie išseko. Galiausiai vyrui buvo sumokėtas tik trečdalis pažadėtos sumos. Lėšas jis planavo siųsti šeimai, bet dabar nesukrapšto net kelionei namo.

Uzbekai formaliai skųstis negali, nes neturi reikalingų dokumentų ir sutarčių. Statybų bendrovės atstovas jiems taip ir aiškina: neformalūs, žodiniai susitarimai negalioja.

Bachromo Chamrojevo, aktyvisto, dirbančio su imigrantais iš Centrinės Azijos šalių, teigimu, atvykėliai Rusijoje dažnai išnaudojami, nes yra neišsilavinę ir neretai prastai kalba rusiškai.

Ne vienas imigrantas oficialumo vengia dėl didelių kainų. Vidutiniškai jie per mėnesį uždirba 400 JAV dolerių, bet reikalingi leidimai per tą patį laikotarpį atsieina 70 dolerių.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: 15min.lt
(11)
(14)
(-3)

Komentarai (9)