Raketos nešėjos Falcon 9, jau buvusios kosmose, antrąjį paleidimą be perdėjimo galima pavadinti istoriniu įvykiu. Pabandykime išsiaiškinti, ką tai reiškia ir ir kokio pasekmės laukia kitų kosminių lenktynių dalyvių.

Falcon 9. Paleidimas, nusileidimas ir pakartotinis panaudojimas
©YouTube

Elono Musko pasiekimus sunku pervertinti. Pirmą kartą buvo atliktas pakartotinis, jau kosmose pabuvojusios, Falcon 9 raketos nešėjos paleidimas. Remiantis šia koncepcija raketa ir buvo kuriama: ji iš pat pradžių buvo kuriama daugkartiniam naudojimui.

Falcon 9 raketa iš pat pradžių buvo kuriama daugkartiniam naudojimui

SpaceX išsikeltą tikslą pasiekė ne iš karto. Jai ilgai nepavyko nutupdyti pirmosios pakopos ant platformos. Visgi 2015 metų gruodžio 22 dieną kompanijos inžinieriams pavyko nutupdyti pakopą antžeminėje aikštelėje. Paskui Muskas atliko daugybę kitų sėkmingų nusileidimų. Tačiau visa tai būtų buvę beprasmiška, jei pirmosios pakopos nebūtų pavykę panaudoti pakartotinai. Juk SpaceX užduotis nėra tiesiog technologijų demonstravimas. Daugkartinio naudojimo raketomis Elonas Muskas iš pat pradžių norėjo atpiginti kosminius skrydžius, ir toli palikti visus konkurentus, kurių kūriniai jo sėkmės atveju, būtų brangesni. Musko idėja nėra kvaila. Pirmoji pakopa – brangiausia raketos dalis, ir jos sugrąžinimas išties gali atpiginti paleidimus.

Šiaip jau Falcon 9, netgi neatsižvelgiant į daugkartinio panaudojimo koncepciją – moderni ir gan ekonomiška raketa. Jos paleidimas kainuoja maždaug 62 mln dolerių. Paprasčiau tariant, kitų raketos brangesnės. Dar 2008 metais rusiškos raketos nešėjos „Proton“, naudojančios bloką „Briz-M“, paleidimas kainavo 100 mln dolerių. Tiesa, paskui dėl krizės ir rublio smukimo kaina sumažėjo. Sėkmingi Falcon 9 skrydžiai vertė rusus kainą mažinti dar labiau – iki 65 mln dolerių. Bet net ir tada pagrindinis rusų raketų gamintojų koziris – santykinai maža kaina – prarado reikšmę. Ir per visus 2016 metus buvo atlikti vos du komerciniai „Protono“ skrydžiai.

Sėkmingas pakartotinis SpaceX raketos pirmos pakopos startas gali galutinai pribaigti Musko konkurentus. Pažymėtina, kad neseniai SpaceX kritikams atsirado svari priežastis piktdžiugai: kompanija pareiškė, kad pakartotinis pirmos pakopos panaudojimas atpigins pakėlimo kainą vos 10%, kai tuo tarpu anksčiau buvo tvirtinama apie 30% ekonomiją. Iš šono gali atrodyti, kad 10% – labai mažai, tačiau taip nėra. Juk starto kainai nusileidus žemiau 62 mln dolerių, dar daugiau užsakovų rinksis būtent Falcon 9. Be to, verta pažymėti, kad 10% ekonomija – tik pirmasis žingsnis. Dabar SpaceX nori „atmušti“ į raketos ir infrastruktūros kūrimą įdėtas lėšas. Finansų balansui išsilyginus, paleidimo kaina nusileis jau iki 30%, o gal ir dar žemiau. Tad, E. Musko konkurentai turi apie ką padūmoti, ir vargu ar tos mintys malonios.

Nežymūs poslinkiai šia kryptimi jau vyksta. 2016 metų liepą pranešta, kad Chrunevičiaus vardo VKMGC specialistai pradėjo derinti „biudžetinės“ raketos nešėjos „Proton Light“, galinčios konkuruoti su Falcon 9, projektą. Tada paskelbta, kad pirmąjį paleidimą norima įvykdyti 2018 metais. Tačiau šiaip jau dabar tai atrodo itin optimistiška. Ar ras Rusija finansus tokio projekto finansavimui? O ir visaverte Falcon 9 alternatyva ji vis viena netaptų.

Beje, su Musku konkuruoti nori ir europiečiai. Paaiškėjo, kad kompanija Airbus ėmėsi kurti daugkartinio naudojimo raketą nešėją Adeline (Advanced Expendable Launcher with INnovative engine Economy). Kitaip, nei SpaceX kūrinys, šis aparatas kils kaip raketa, o leisis jau lėktuvo režimu. Tik štai daug kartų panaudoti norima tik variklius ir avioniką, o ne visą pirmąją pakopą. Nuo raketos atsiskyręs skysto deguonies ir vandenilio bakas sudegs atmosferoje. Todėl šiuo atveju sunku kalbėti apie kokį nors pranašumą prieš Falcon 9. O ir Adeline parengti skrydžiams norima tik 2025 metais. Iki to laiko labai daug kas gali pasikeisti…

Net jeigu Musko konkurentai ir pasuks jo keliu (o jie, kaip matome, bando tai atlikti), jų atsilikimas bus nemenkas. Kol kas SpaceX atrodo kaip neginčijamas kosmoso lenktynių lyderis.