Tarkime, daugiausia MRT nupirkta 2008 ir 2012 m. Vidutinė MRT kaina – 1,4 mln. eurų.

2007–2008 m. nupirkti 7 angiografai, vidutinė kaina – 0,8 mln. eurų.

Daugiausia linijinių greitintuvų ir gama kamerų – taip pat 2009 m. Net mamografų daugiausia įsigyta būtent tuo laikotarpiu.

Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – vienas iš pažangiausių ir saugiausių tyrimo metodų, pritaikytas atlikti galvos smegenų, stuburo, sąnarių, blauzdos, pilvo organų ir kitų organų tyrimams su kontrastine medžiaga arba be jos.

2015 m. duomenimis, Lietuvoje buvo 37 MRT, iš jų viešose sveikatos priežiūros įstaigose – 22. Skaičiuojant tik viešose sveikatos priežiūros įstaigose esančius MRT, tenkančius milijonui gyventojui, panašų rodiklį turėjo Prancūzija ir Nyderlandai. Latvija, Estija, Didžioji Britanija, Lenkija atsiliko. Ir čia vėl tas pats – pagal tais metais atliktų procedūrų skaičių Lietuvoje, net 81 proc. visų viešose įstaigose turimų MRT aparatų buvo naudojami mažu intensyvumu.

Daugiausia procedūrų atliko Vilniaus Centro poliklinika, Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė ir Respublikinė Klaipėdos ligoninė.

Skaičiai rodo, kad privačios įstaigos per 2015 m. atliko daugiau MRT tyrimų nei viešos. Ir, galima spėti, gerokai daugiau, nes tik tos, kurios pateikė duomenis (daug privačių įstaigų duomenų nepateikė – Alfa.lt), nurodė, kad atliko 46 876 procedūras. Viešos įstaigos – 46 981 procedūrą.

O dabar klausimas: kodėl privačios įstaigos atliko daugiau tyrimų? Vieno atsakymo nėra, bet gal priežasčių reikia ieškoti ir ligoninių viešuosiuose pirkimuose, kur, ne paslaptis, dažnai gali būti taip, kad už brangų, nors ir ne itin reikalingą pirkinį nubyra pinigų į vadovų kišenes, o tuo tarpu privačios įstaigos skaičiuoja savo pinigus ir investuoja į modernesnę techniką? Dažnai būna taip, kad gydymo įstaiga paskelbia konkursą, įsigyja aparatą, o po to gauna mažai lėšų tyrimams atlikti, ir pacientai turi rinktis privačias įstaigas.

Pavyzdžiui, itin daug MRT procedūrų 2015 m. atlikusi bendrovė „Affidea Lietuva“ skelbia, kad jos centruose atliekamų brangiųjų tyrimų procedūrų bazinis įkainis yra kompensuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF), o į bazinį įkainį įskaičiuotas tyrimo atlikimas, gautų vaizdų įvertinimas ir gydytojo radiologo išvadų raštu pateikimas. „Jeigu pacientai pasirenka brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas, procedūras savo iniciatyva, tai šių paslaugų, medžiagų, procedūrų bazinių kainų skirtumą jie apmoka patys Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka“, – skelbiama bendrovės interneto puslapyje.

Išnaudojami tik mamografai

Kiek prasčiau su angiografais. Angiografija yra rentgenografinis kraujagyslių tyrimas, kai suleidus į jas rentgenokontrastinės medžiagos padaroma angiograma arba procesas stebimas ekrane, o tyrimo metu įvertinama širdies ir kraujagyslių būklė, funkcija ir patologija.

2015 m. duomenimis, Lietuvoje buvo 26 angiografai, iš jų 25 buvo valstybės įstaigose. Tačiau bėda ta, kad net 38 proc. šių angiografų buvo įsigyti prieš daugiau nei dešimt metų. Buvo net 1967 m. angiografas. Intensyviausiai buvo naudojamas prietaisas, esantis Kauno klinikose, o net du aparatai per tuos metus visiškai nebuvo naudojami. Vienas iš jų – Santariškių klinikose.

Pagal angiografų naudojimo valandų skaičių per metus nustatyta, kad Lietuvoje daugiau negu pusė – 65 proc. – visų prietaisų yra naudojami mažu intensyvumu.

Mamografija – bene svarbiausias krūtų ligų diagnostinis tyrimas, atliekamas mamografu naudojant rentgeno spindulius. Jį atliekant galima aptikti įvairius krūties pakitimus, svarbiausia – ir navikus.

2015 m. duomenimis, Lietuvoje gydymo įstaigos turėjo 37 mamografus, 6 iš jų buvo privačiose gydymo įstaigose.

Stebint kitų šalių statistinius duomenis, aišku, kad šioje vietoje mes atsilikome nuo didžiosios daugumos Europos šalių.

Tačiau tai bene vieninteliai aparatai, kuriuos iki galo naudojome, – pagal per metus atliktų procedūrų skaičių, Lietuvoje apie pusė – 45 proc. – visų mamografų buvo naudojami intensyviai.

Žinoma, čia itin svarbi ir valstybės politika, skatinanti moteris tikrintis, ir privačios iniciatyvos, pavyzdžiui, „Nedelsk!“ – projektas, siekiantis skatinti ankstyvą krūties vėžio diagnostiką.

Atsiliekame nuo kitų

Vienas iš naujausių diagnostikos metodų, kai fiksuojant radioaktyvių medžiagų susikaupimą organizme galima įvertinti funkcinius vidaus organų pakitimus, labai anksti užfiksuoti vykstantį patologinį procesą ir nedelsiant taikyti gydymą, – pozitronų emisijos tomografija (PET).

2015 m. Lietuvoje buvo du PET aparatai – po vieną Kauno klinikose ir Santariškėse. Bendra jų įsigijimo vertė – beveik 6 mln. eurų.

Pagal rekomendacijas, vienas PET aparatas turi tekti 1,2 mln. gyventojų, tad Lietuva pagal šį rodiklį gerokai atsilieka. Mus lenkia Estija, Slovakija, Čekija. Ir, nepaisant to, Akreditavimo tarnyba skelbia, kad pagal standartus ir kriterijus, taikomus PET procedūrų planui, Lietuvoje atliekama per mažai procedūrų.

Didžiausios bėdos

Žinoma, tai, kad brangi diagnostinė aparatūra neišnaudojama, nereiškia, kad visiems sergantiesiems turi būti atlikti brangūs tyrimai. Anaiptol. Tačiau jeigu mokesčių mokėtojų pinigai buvo investuoti į brangią aparatūrą, jie turi neginčijamą teisę atlikti tyrimą tada, kada jo reikia, o ne laukti jo mėnesį.

Pasiteisinimai, esą Valstybinė ligonių kasa neskiria pakankamai pinigų, šiuo atveju tėra žmonių mulkinimas, nes apie tai reikėjo mąstyti planuojant ligoninių ir kitų valstybinių sveikatos priežiūros įstaigų pirkinius – gal vertėjo mažiau įsigyti, bet tą techniką išnaudoti maksimaliai efektyviai?

Taigi sveikatos apsaugos ministrui A. Verygai, svarstančiam apie centralizuotus pirkimus, reikėtų gerai pasvarstyti, ar reikia keisti visus pasenusius magnetinio rezonanso ir kompiuterinius tomografus, ar tik dalį jų, ar investuoti į moderniausią ir naujausią diagnostinę aparatūrą. Tada nereikės stebėtis, kodėl, pagal 2015 metų duomenimis, vienoje valstybinėje klinikoje esančiu kompiuteriniu tomografu per mėnesį buvo atliekama vidutiniškai… 15 (!) procedūrų, kai šalies vidurkis buvo 427 procedūros.

Komentarai (5)