Mokslininkas sprendimą rado ten, kur niekas kitas neieškojo: gali būti, jog kanapės ir aitrieji pipirai išgydys dešimtis tūkstančių žmonių (1)
Tikriausiai niekada nesusimąstėte, tačiau jūsų žarnynas yra didžiulė imuninės sistemos išimtis. Bet koks į jūsų organizmą patekęs svetimas darinys netrukus sukeltų imuninį atsaką, tačiau tik ne žarnyne.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tik įsivaizduokite kas nutiktų jei būtų kitaip. Kaskart maistui patekus į skrandį, imuninė sistema sureaguotų, prasidėtų uždegimas, kuris ilgainiui apimtų visą žarnyną. Kamuotų ne tik didžiulis skausmas, bet grėstų ir rimtas pavojus gyvybei.
Kita vertus, kartais labai panašiai nutinka. Dėl įvairių priežasčių (kurių dauguma nėra žinomos) sutrikus imuninės sistemos reguliaciniams veiksniams, prasideda autoimuniniai procesai ir išsivysto tokios žarnyno uždegiminės ligos kaip opinis kolitas arba Krono liga.
Mokslininkai ilgus dešimtmečius nesėkmingai bando šias ligas sąlygojančius mechanizmus perprasti ir galiausiai jas pažaboti. Vis dėlto, gali būti, jog diena, kai sprendimas rastas, jau išaušo.
Tam pasitarnavo itin originalios Konektikuto universiteto imunologo Pramod’o Srivastava’os idėjos.
Siekdamas rasti būdą, kaip pagydyti autoimuninės kilmės uždegimines žarnyno ligas, jis ėmė eksperimentuoti su iš pažiūros visiškai tam neįprastomis medžiagomis, pavyzdžiui anandamidu – natūraliu organizmo kanabinoidu (panaši medžiaga randama ir kanapėse), arba kapsicinu – alkaloidu, pasižyminčiu deginančiu skoniu, randamu aitriuosiuose pipiruose.
Iš ankstesnių tyrimų žinoma, jog padidinus temperatūrą (imituojant karščiavimą) imuninių ląstelių efektyvumas padidėja. Taip pat žinoma, jog kapsicinas veikia ląsteles taip, kaip ir padidėjusi temperatūra (juk ne veltui suvalgius keletą pipirų išmuša karštis). Todėl nenuostabu, jog niekam net nekilo minties tirti medžiagą, kuri suaktyvintas ląsteles dar labiau aktyvuoja ir uždegimą procesą dar labiau suintensyvina.
Tačiau Pramod’as Srivastava nusprendė pabandyti. Ir neprašovė. Savo tyrimais įrodė, jog kapsicinas aktyvuodamas imunines ląsteles tame tarpe aktyvuoja ir ląstelę CX3CR1, o šios funkcija – reguliacinė. Stipriai suaktyvinta ji slopina efektorines imuninės sistemos ląsteles ir imuninis atsakas nuslobsta.
Anandamidas, savo ruožtu taip pat turėjo teigiamą efektą. Ir net buvo aptikta, jog kapsicinas skatina anandamino išskyrimą. Beje, remiantis preliminarių tyrimų rezultatais, panašus efektas pasiekiamas ir rūkant kanapes.
Taigi, jei ir tolimesnių tyrimų rezultatai bus teigiami, galime tikėtis, jog visai netrukus autoimuninės žarnyno ligos bus pagydytos.
Plačiau su tyrimo ir jo rezultatais galite susipažinti publikacijoje žurnale Proceedings of the National Academy of Sciences