Savo straipsnyje BBC Michaelas Mosley‘is prisipažįsta, jog jo organizmas itin jautriai reaguoja į miego sutrikimus – jeigu naktį nepavyksta išmiegoti bent septynių valandų, jis jaučiasi pavargęs ir irzlus, informuoja BBC. Britas teigia pastebėjęs ir miego stygiaus poveikį atminčiai.

Apie tai mokslininkai kalba jau seniai. Viena iš galimų teorijų – miegant mūsų smegenys trumpalaikius prisiminimus, surinktus per dieną, perkelia į ilgalaikės atminties kaupyklą, taip padaroma daugiau vietos naujiems prisiminimams. Taigi, jeigu miego trūksta, prisiminimai tiesiog pranyksta.

Nesvarbu, ar ši teorija teisinga ar ne. Svarbu tai, kad kokybiškas miegas naktį labai svarbus – ypač studentams ir moksleiviams, kurie šiuo metu greičiausiai ruošiasi egzaminams. Kaip prisipažįsta M. Mosley‘is, rengdamasis laidai „Truth about Sleep“, jis sužinojo dar daugiau įdomių dalykų apie miegą: pasirodo, prastas miegas naktį lemia cukraus kiekio kraujyje šuolius ir sukelia alkį (tokie pokyčiai pastebėti stebint sveikatos problemų neturinčius savanorius).

Norėdamas apie miego ir alkio ryšį sužinoti daugiau, M. Mosley‘is pakalbino Lidso universiteto mokslų daktarę Eleanor Scott. Ir kartu atliko eksperimentą. Jame dalyvavo sveikatos problemų neturintys savanoriai.

Specialia įranga buvo stebimas gliukozės kiekis jų kraujyje ir jo pokyčiai penkių minučių intervalais. Savanorių buvo paprašyta dvi naktis išsimiegoti įprastai, dvi naktis eiti miegoti trimis valandomis vėliau nei įprastai ir galiausiai dvi naktis miegoti į valias.

Miego stygius ir alkis

Prie eksperimento su džiaugsmu prisijungė ir straipsnio autorius. Savaime suprantama, nebuvo lengva – nemiegoti, kai akys pačios merkiasi, o visi namiškiai jau sapnuoja devintą sapną, buvo ne taip ir paprasta, kaip kad gali pasirodyti.

Nemaloniai nustebino ir faktas, kaip smarkiai dienomis, kai stigdavo miego, į viršų šokteldavo cukraus kiekis kraujyje. Be to, kone nuolat kankino alkis. Tą patį pastebėjo ir kiti eksperimento dalyviai – visi iki vieno skundėsi kankinusiu alkiu.

Kaip sakė vienas savanoris, „Norėjau sausainių, kaip išprotėjęs norėjau sausainių. Per kartą sušlamšdavau dešimt. Tai įrašyta ir mano dienoraštyje – 10 riebiu kremu perteptų sausainių“.

„Tai neįprastas noras?“, – jo perklausė E. Scott. „Na, pusryčiams įprastai tikrai nenoriu sausainių“, – atsakė jis. Visų be išimties (tiek tų, kurie sugebėjo nepasiduoti alkio priepuoliams, tiek tų, kurie atsilaikė ir laikėsi savo įprasto mitybos plano) kraujyje cukraus kiekis po prastai miegotos nakties pakildavo. Ir ne šiaip pakildavo, o pasiekdavo lygį, koks praktiškai būdingas 2 tipo diabetu sergantiems.

Laimei, šios problemos išsisprendžia kelias naktis išsimiegojus į valias. Kaip pabrėžia eksperimentą kuravusi E. Scott, yra naujų įrodymų, gautų iš patikimų tyrimų, leidžiančių daryti išvadą, jog žmonės, kurie naktimis miega mažiau nei septynias valandas, priauga svorio ir labiau rizikuoja susirgti 2 tipo diabetu.

Kodėl taip nutinka?

Paaiškina E. Scott: „Seniai žinoma, kad, stingant miego, pasikeičia apetitą reguliuojančių hormonų kiekis. Tai reiškia, kad juntamas didesnis alkis, sunkiau pasiekti sotumo jausmą. Be to, pastebėta, kad neišsimiegoję žmonės labiau geidžia saldaus maisto. Tai paaiškina sausainių pusryčiams fenomeną“.

„Be to, jeigu nemiegate, nors turėtumėte, gaminasi daugiau streso hormono kortizolio, kuris taip pat kitą dieną turės įtakos gliukozės kiekiui“, – paaiškina mokslų daktarė.

Ypač svarbu vaikams

Neseniai Londono karališkojo koledžo mokslininkai atliko išsamią daugybės mokslinių tyrimų apžvalgą ir išsiaiškino, kad prastai ar nepakankamai miegantys žmonės per dieną suvartoja vidutiniškai papildomai 385 kalorijas.

Bėda ta, kad, pristigus miego, į viršų šokteli ne tik cukraus kiekis ir ima aktyviau gaminis alkio hormonai. Mokslininkai išsiaiškino, kad, kenčiant nuovargį, aktyviau veikia smegenų sritys, atsakingos už atlygį. Kitaip tariant, atsiranda didesnė motyvacija ieškoti maisto.

Išsimiegoti svarbu ne tik suaugusiems, bet ir vaikams. Buvo atliktas kitas tyrimas, kuriame mokslininkai domėjosi ikimokyklinukais – vaikais nuo trejų iki ketverių metų amžiaus, kurie reguliariai miega pietų miego. Eksperimento metu jie ne tik nemiegojo pietų, bet ir vakare miegoti ėjo net dviem valandom vėliau nei įprastai.

Kitą dieną vaikai suvartojo maždaug 20 proc. daugiau kalorijų nei įprastai, ypač išaugo cukraus ir angliavandenių vartojimas. Tada jiems leista miegoti tiek, kiek norisi. Kitą dieną jie suvartojo 14 proc. mažiau kalorijų nei įprastai.

Komentarai ()