8 paprasti būdai kaip sumažinti vėžio riziką: daug pastangų nereikia, o nauda milžiniška  (1)

Kai kalbame apie vėžio prevenciją, geriausias būdas išvengti šios ligos yra sveikas protas: iki 40 proc. vėžinių susirgimų lemia gyvenimo būdo įpročiai. Kokie? Pateikiame 8 lengvus pokyčius, kurie gali sumažinti vėžio riziką.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Medicinos daktaras Gregory Master iš Helen F. Graham Vėžio centro JAV sako, kad dauguma plaučių vėžio atvejų yra susiję su rūkymu, dauguma odos vėžio atvejų susiję su per dideliu buvimu saulėje, dauguma gimdos kaklelio vėžio atvejų susiję su žmogaus papilomos virusu.

Tuo tarpu genetika, pasak jo, lemia tik iki 15 proc. vėžio atvejų. Tad vėžio galima išvengti, jei gyvenime elgsimės tam tikru būdu. Portalas prevention.com pateikia 8 būdus, kaip iki maksimumo padidinti šansus išlikti sveiku ir nesusirgti vėžiu.

1. Tiesiog nerūkyk

Metimas rūkyti yra esminis faktorius, kaip apsisaugoti nuo bet kokio tipo vėžio. Rūkymas sukelia 30 proc. mirčių nuo vėžio. Pasak Amerikos medikų asociacijos žurnalo, netgi sumažinant cigarečių kiekį nuo 20 iki 10 per dieną sumažina žmogaus tikimybę susirgti plaučių vėžiu 27 proc. „Kuo mažiau į tavo plaučius patenka dūmų, tuo geriau“, – kalba G. Masters.

2. Tikrink savo svorį

Svorio priaugimas žalingas ne tik tavo liemenio linijai. Amerikos vėžio tyrimų instituto duomenimis, per didelis kūno riebalų kiekis yra siejamas su rizika susirgti devyniomis vėžio formomis. Įskaitant stemplės, inkstų ir tulžies pūslės. Taip nutinka todėl, kad riebaliniai audiniai gamina tokius baltymus, kurie sukelia uždegimą, kuris skatina ląstelių augimą ir padidina tikimybes susirgti vėžiu. Kalifornijos universiteto medicinos daktarė Patricia Ganz rekomenduoja imtis veiksmų, jeigu jūsų kūno masės indeksas viršija 25.

3. Sportuok mažiausiai 30 minučių per savaitę

Siekiant išvengti vėžio, sportas yra tiek pat svarbus kaip ir sveika mityba: trečdalis visų mirčių nuo vėžio JAV yra susijusios su mityba ir fiziniu neaktyvumu. 2010 metais atliktas tyrimas, publikuotas „Nutrition and Cancer“ žurnale parodo, kad pakanka 30 minučių per savaitę aktyvaus sporto, kad moterų tikimybė išvystyti krūties vėžį sumažėtų 35 proc.

„Vien tik fizinis aktyvumas turi labai daug apsauginių savybių. Be to, kad padeda išlaikyti normalų kūno svorį, jis prisideda prie uždegimų mažinimo. Tai gali sustabdyti ląsteles, einančias piktybinio naviko link“, – sako Patrizia Ganz.

4. Pamiršk alkoholį…beveik

Alkoholis yra kelių vėžio rūšių kaltininkas, įskaitant burnos, gerklės, kepenų, gauptinės žarnos ir krūtinės. Tiksli priežstis nežinoma, tačiau tyrėjai mano, kad alkoholis gali žaloti kūno audinius. Gaubtinėje žarnoje, pavyzdžiui, bakterija gali konvertuoti alkoholį į acetaldahidą – chemikalą, kuris sukelia vėžį labaratoriniams gyvūnams.

Moterims alkoholinių gėrimų vartojimas sukelia estrogeno lygio pakilimą, o šis hormonas prisideda prie krūtinės audinio augimo, o tai potencialiai didina riziką susirgti krūties vėžiu. Amerikos vėžio draugija rekomenduoja moterims apriboti alkoholio suvartojimą iki vieno gėrimo per dieną, tačiau P. Ganz sako, kad šiuo atveju mažiau yra daugiau. „Keletas gėrimų per savaitę nėra rizikinga, tačiau kasdienis gėrimas neša riziką“, – kalbėjo ji.

5. Pamilk brokolį

Daržovės nėra tik sveikos mitybos dalis – jos taip pat turi su vėžiu kovojančiomis savybėmis. Ypač kryžmažiedžių daržovės – brokoliai, briuselio kopūstai ir kopūstai – yra pripildytos chemikalų gliokozinolatų, kurie rodo antivėžinį poveikį, kai yra suskirstomi į junginius virškinimo metu.

Kitos su vėžiu kovojančios daržovės: pomidorai, kurie turi likopeno, kuris blokuoja ląsteles griaunančias molekules – laisvuosius radikalus – baklažanai, kurie turi antioksidanto, kuris stabdo kraujo tiekimą vėžinių ląstelių dauginimuisi. Be to, jeigu valgysi daug daržovių, skrandyje nebeliks daug vietos raudonai mėsai. Tyrimai įrodė, kad mityba, kurioje yra daugiau kaip 0,5 kg raudonos mėsos per savaitę, yra gaubtinės žarnos vėžio priežastis.

6. Naudok kremą nuo saulės

18-39 metų moterys yra ypač jautrios melanomai – odos vėžio formai, nuo kurios miršta daugiausiai žmonių. Per pastaruosius 40 metų, šios ligos mastai išaugo 800 proc. Deginimasis soliariumuose, kur oda užbombarduojama žalingaisiais ultravioletiniais spinduliais, yra iš dalies dėl to kaltas, tačiau buvimas natūralioje saulėje yra taip pat žalingas. Laimei, rizika gali sumažinti tiesiog su kremu nuo saulės. Klinikinės onkologijos žurnalas 2010 m. atliko tyrimą, kuriame dalyvavo 1600 žmonių, ir nustatė, kad žmonės, kurie kasdien tepėsi kremu nuo saulės, turėjo 50 proc. mažesnę tikimybę susirgti melanoma nei tie, kurie nesitepė kremu.

„Kasdien turėtum temptis kremu, turinčiu bent 15 SPF – netgi žiemą ir netgi debesuotomis dienomis. Tepimasis kremu nuo saulės turi tapti įpročiu – tokiu pat kaip dantų išsivalymas“, – kalba P. Ganz, pridurdama, kad saulės reikėtų vengti nuo 10 iki 16 val., kada UV spinduliai yra stipriausi.

7. Atsipalaiduok

Pats stresas nesukelia vėžio, tačiau „jis gali taip pakeisti kūno terpę, kad priešvėžinės sąlygos taps labiau akivaizdžios“, – sako P. Ganz. Ohajaus universiteto studija, atlikta 2013 m., nustatė, kad chroniškas stresas pakeičia imuninių ląstelių aktyvumą kovos-arba-bėgimo parengčiai, o tai pripildo kūną tokiais hormonais kaip kortizolis, net jeigu organizmui jis ir nereikalingas.

Tai gali sukleti padidėjusį uždegimą, kuris gali sukelti vėžinių ląstelių mutaciją. Laimei, jeigu imatės priemonių stresui sumažinti – pavyzdžiui, užsiėmimas joga ar darbinių laiškų netikrinimas po 19 val. vakaro – tai gali sumažinti jūsų uždegimo lygius. „Idėja yra ta, kad turėtumėt daryti tokius dalykus, kad jūsų kūnas taptų sveikiausia vieta, kokia tik gali būti. Jūs norite būti nesvetinga vieta vėžinių ląstelių augimui“, -kalba P. Ganz.

8. Tikrinkis

Tikrinimasis nebūtinai padės išvengti vėžio, tačiau jis gali įspėti gydytojus apie priešvėžinius ženklus (pavyzdžiui, polypas gaubtinėje žarnoje arba įtartinai atrodantis apgamas). Tad Amerikos vėžio asociacija rekomenduoja tikrintis dėl vėžio nuo 20-ies metų. Moterys turėtų atlikti klinikinius krūtų tyrimus kas trejus metus iki 45-erių, kasmet reikia darytis mamogramas (tikrinimasis, pasak Vėžio prevencijos organizacijos, gali sumažinti mirtino krūties vėžio riziką 25 proc.).

Tikrinimaisi dėl gaubtinės žarnos vėžio turėtų prasidėti nuo 50-ies (ar anksčiau, jei šeimoje yra sirgta šia liga). „Rasti vėžį anksti yra pati esmė. Ankstyvas vėžys yra žymiai labiau pagydomas“, – sako Masters.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: TV3
TV3
(18)
(1)
(17)

Komentarai (1)