Vilniuje iki šiol nebuvo nieko panašaus: pirmą kartą įgyvendinamas iš Skandinavijos šalių nužiūrėtas unikalus pastatų sprendimas ()
Sostinėje, ant gyvenvietės „Lighthouse“ daugiabučių stogų, baigtos įrengti dvi aukščiausios Lietuvoje žaliuojančios terasos. Architektūros ekspertai sutaria, kad žaliuojančių stogų tendencija tiek ant horizontalių, tiek ant šlaitinių stogų Skandinavijoje yra kokybės ženklas, kuris po truputį atkeliauja ir į Lietuvą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Terasos, kurias suprojektavo architektų bendrovė „AKG“, bus padalintos į tris laisvalaikio zonas.
Gyventojai galės mėgautis grilio patiekalais ir auginti prieskoninius augalus valgomosiose zonose, bendravimui skirtos žaliosios zonos, o atsikvėpti po dienos darbų bus galima poilsio zonose.
Visa terasų erdvė išklota natūralaus medžio grindimis, pavėsinės taip pat pagamintos iš medžio – taip buvo stengiamasi sukurti jaukaus gamtos kampelio įspūdį.
Erdvių apželdinimui panaudota keliasdešimt rūšių ilgamečių augalų, terasos dėl technologinių sprendimų yra pritaikytos naudoti tiek saulėtą, tiek lietingą dieną.
Specialiai šiam projektui Italijoje buvo užsakyti griliai, kurie taip pat yra pritaikyti įvairioms aplinkos sąlygoms.
Žaliuojančios terasos ant stogo yra trečiojo ir jau beveik baigto statyti „Lighthouse“ gyvenvietės etapo su 265 naujais butais dalis.
„Lietuvos gyventojai vertina žaliąsias erdves, todėl perimdami gerąją Skandinavijos šalių patirtį įrengėme dvi pirmąsias žaliuojančias terasas ant trečiojo gyvenvietės „Lighthouse“ etapo daugiabučių stogų.
Tai yra šiame projekte butus įsigysiančių gyventojų bendruomenei skirta vieta ir pirmosios tokio pobūdžio terasos mūsų šalyje“, – teigia nekilnojamojo turto ir plėtros bendrovės „MG Valda“ pardavimų vadovas Mantas Umbrasas.
Pasak gyvenvietės ir terasų architekto Remigijaus Bimbos, tokios žaliuojančios terasos iš tiesų yra unikalus sprendimas.
„Tai yra inovatyvus, Skandinavijoje paplitęs sprendimas, kurį puoselėdama daugiabučio bendruomenė gali turėti nemažai naudos. Vilniuje nieko panašaus tikrai nerasime“, – sako architektas.
R. Bimba teigia, kad nors Vilnius yra viena žaliausių Europos sostinių – visgi panašių sprendimų dar reikėtų kur kas daugiau. Anot jo, keičiantis lietuvių supratimui apie bendruomeniškumą, žaliuojančios terasos ant daugiabučių stogų galėtų tapti tendencija.
Žaliųjų stogų tradicijos Skandinavijoje
Architektas Gintaras Čaikauskas, turintis nemažą darbo patirtį Skandinavijoje, antrina R. Bimbai ir teigia, kad žaliosios zonos ir architektūriniai sprendimai, kurie pabrėžia pastatų gamtiškumą, yra itin populiarūs Šiaurės Europos šalyse.
Skandinavijoje vyraujantys architektūriniai sprendimai iš medžio, nuosaikus dizainas ir gamtiški elementai iš dalies tokie populiarūs yra ir dėl geografinės padėties, kuri formavo statybų kultūrą bei tradicijas.
„Žalieji stogai Skandinavijoje yra laikomi aukštesnės klasės ir išskirtinumo simboliu. Ten yra madinga apželdinti ne tik gyvenamųjų namų, tradicinių saunų pastatų stogus, o Kopenhagoje galima išvysti šlaitinių daugiabučių stogų, ant kurių žydi šilokai.
Gamta yra įaugusi į jų mentalitetą bei gyvenimo būdą tiek per istorines tradicijas, tiek per architektūros perimamumą, todėl yra ypač vertinama“, – sako architektas G. Čaikauskas.
M. Umbrasas teigia, kad Lietuviams skandinavų kultūra artima dėl mentaliteto bei geografinės padėties panašumų.
„Skandinaviškas požiūris skinasi kelią ir Lietuvoje, tai matome net iš viešumoje kylančių diskusijų dėl žaliųjų erdvių ar NT plėtotojų pasirenkamų sprendimų. Pastebime, kad žmonės, įsigydami būstą, visuomet pasidomi, ar šalia yra žalioji erdvė, jiems taip pat svarbi ir žaluma šalia biuro, kuriame dirba.“, – sako jis.
Populiarėja bendruomenei skirtos erdvės
G. Čaikauskas teigia, kad Lietuva taip pat progresuoja ir bendruomeniškumo kultūra po truputį prigyja. NT plėtotojai projektuoja bendras dviračių, vežimėlių saugojimo patalpas, kuriamos bendros erdvės susirinkimams arba, tarkime, terasas laisvalaikiui.
Pasak pardavimų vadovo, perimdami inovatyvius architektūrinius sprendimus taip pat perimame ir bendruomeniškumo kultūrą bei tradicijas, kurios įaugusios į skandinavų mentalitetą.
„Plėtodami gyvenamųjų namų gyvenvietes didelį dėmesį skiriame bendruomeniškumui: apgalvojame bendrąsias erdves, kuriose gyventojai galėtų burtis, taip pat organizuojame įkurtuves, talkas bei įvairius renginius, siekiant supažindinti būsimuosius kaimynus. Pirmus metus patys administruojame daugiabučius ir užtikriname, jog visi iškylantys gyventojų klausimai būtų išgirsti ir atsakyti“, – sako M. Umbrasas.
Aukščiausiai ant daugiabučių stogų žaliuojančias terasas Lietuvoje visi norintys gali aplankyti jau birželio 9-10 dienomis „Atvirų stogų dienose“.
