Į kosmosą nusiuntė kirmėlę su nukirsta galva ir uodega, o tada prasidėjo fantastinio filmo vertas procesas - susiformavo padaras, kokio Žemėje dar niekas nematė ()
Iš daugybės kosmose vykstančių eksperimentų tik vienas davė rezultatų, galinčių sudominti filmų kūrėjus. Pasirodo, kad plokščiosios kirmėlės kosmose patiria keistą ir iki šiol nepaaiškintą transformaciją: jei rimtai sužeidžiamos jos užsiaugina antrą galvą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mokslininkai, tyrinėjantys regeneracijos procesą, jau ilgą laiką žavėjosi plokščiųjų kirmėlių gebėjimu atsiauginti dalį kūno, po to, kai jos yra perkertamos pusiau ar netenka dalies kūno.
Kirmėlės netgi gali atsiauginti galvas. Tačiau JAV Tufts universiteto biologas Junji Morokuma ir jo kolegos paaiškina straipsniu žurnalui „Regeneration“, kad jie niekada iki šiol nėra matę, kad kirmėlė atsiaugintų antrą galvą po amputacijos, rašo arstechnica.com.
Visgi, būtent tai įvyko, kai sužeista plokščioji kirmėlė buvo išsiųsta į Tarptautinę kosmoso stotį. Dvigalvė plokščioji kirmėlė buvo laikoma kartu su kitomis kirmėlėmis per 5-ias savaites trunkantį eksperimentą. Kai kurios kitos kirmėlės buvo sveikos, kitos – perpjautos.
Mokslininkai mano, kad sužinojus, kaip kirmėlės įveikia patirtus sužalojimus kosmose ilgainiui tai gali praversti gydant žmones. „Žmonėms tampant kosmosu keliaujančia rūšimi, svarbu, kad mes išaiškintume kosmoso poveikį regeneraciniams gebėjimams medicinos labui ir kosminių laboratorijų tyrimams ateityje“, - sakė J. Morokuma.
Į kosmosą buvo išsiųsta gana stipriai sužeista plokščioji kirmėlė: jai buvo amputuota ir galva, ir uodega, o buvo likusi tik padaro burna, sujungta su jos pilvu. Paprastai, Žemėje, tokia kirmėlė atsiaugina galvą ir uodegą. Šioji kirmėlė atsiaugino dvi galvas ir papildomą burną.
Kartu nesužeistos kirmėlės kosmose ėmė dalintis: paprastai tai vyksta, kai viena kirmėlė atsidalina į dvi ir vadinama nelytiniu dauginimusi. Jo metu viena kirmėlė prie savo uodegos augina antrąją kirmėlę, kuri galiausiai atsiskiria.
Mokslininkų nuomone, šį procesą kosmose galėjo lemti temperatūriniai svyravimai. Visgi, kai kirmėlės buvo grąžintos iš kosmoso į Žemę, jos buvo palygintos su kontroline grupe kirmėlių, kurios Žemėje liko analogiškomis sąlygomis neskaitant kosmoso poveikio.
Mokslininkai pastebėjo, kad keletą valandų iš kosmoso grįžusios kirmėlės buvo susirietusios ir paralyžiuotos, tačiau netrukus ėmė normaliai plaukioti. Tęsiant dvigalvės kirmėlės istoriją, ji atsisakė grįžti prie įprastos regeneracijos: kai jai Žemėje buvo amputuotos abi galvos, ji vėl jas atsiaugino. Buvimas kosmose visam laikui paveikė šią kirmėlę.
Svarbu pasakyti ir tai, kad apvaliosioms kirmėlėms maitinimuisi būtina burna yra ties kūno viduriu, o atliekas jos šalina per savo kūno poras, tad netekusios uodegos ar galvos nepraranda gyvybinių funkcijų.