„Jaučiu, kad susidūriau su kažkuo, kas gyveno prieš milijonus metų“ ir tai gali visiškai pakeisti supratimą apie žmonijos kilmę ()
Prieš 7 mln. metų Pietų Bulgarija, kur dabar plyti saulėgrąžų ir kukurūzų laukai, buvo panaši į Afrikos savaną – jos teritorijoje ganėsi gazelės ir žirafos.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Gali būti, kad ten gyveno ir seniausi žinomi žmogaus protėviai, nors dauguma mokslininkų iki šiol manė, kad esame kilę iš Afrikos.
Mokslininkai, netoli ramaus Rupkitės kaimo šviečiant birželio saulei atsargiai kasinėjantys fosilijas iš išdžiūvusios upės dugno molio, tikisi Bulgarijoje rasti žmonijos kilmės įrodymų.
Viskas prasidėjo 2002 metais, kai vietos paleontologo mėgėjo Petaro Popdimitrovo penkiametis vaikaitis rado fosiliją, panašią į dantį su trimis šaknimis.
„Visa tai buvo melsvai pilkos spalvos. Jis atrodė labai apdilęs, ypač – kramtomasis paviršius. Galvojome, kad tai kokio nors gyvūno dantis, – naujienų agentūrai AFP pasakojo 76 metų P.Popdimitrovas. – Tačiau mano žentas dantistas vakare pasakė, kad (dantis) gali būti žmogaus.“
Tam tikra prasme jis gali būti teisus. Šis atradimas gali būti labai reikšmingas, potencialiai įrodantis, kad žmonės nuo žmogbeždžionių atsiskyrė ne Afrikoje, o dabartinėje rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje.
2007 metais P.Popdimitrovas parodė tą dantį profesoriui Nikolajui Spasovui iš Bulgarijos nacionalinio gamtos istorijos muziejaus ir Denisui Geraadsui (Denisui Geradsui) iš Paryžiaus Nacionalinio gamtos istorijos muziejaus.
Dabar, po 10 metų, N.Spasovo ir Madelaine Boehme (Madelainės Bėmės) iš Tiubingeno universiteto Vokietijoje vadovaujama mokslininkų komanda iškėlė teoriją, kad minimas dantis atitinka 1944 metais netoli Atėnų rastą žandikaulį.
Po naujų žandikaulio, kurį per Antrąjį pasaulinį karą rado bunkerį kasę vokiečių kariai, danties ir minėtos Bulgarijos srities faunos tyrimų mokslininkai pateikė drąsią ir prieštaringai vertinamą teoriją.
Jie postuluoja, kad abi iškasenos priklauso homininų (tikrųjų žmonių, apimančių žmones ir mūsų tiesioginius protėvius) tribos genčiai Graecopithecus, kurios atstovai į Afriką migravo vėliau.
Čado konkurencija
Anksčiau buvo manoma, kad ankstyviausias potencialus homininas buvo Čade Vakarų Afrikoje 2001 metais atrastas maždaug 7 mln. metų senumo Sahelanthropus, sakė N.Spasovas.
„Dabar galvojame, kad tai buvo Graikijoje ir Bulgarijoje rastas Graecopithecus, nes mūsų abu radiniai yra keliais šimtais tūkstančių metų senesni“, – sakė jis.
Graecopithecus vyriškos lyties atstovai svėrė maždaug 40 kg – kaip dabartinių šimpanzių patelės. Jų masyvūs ir galingi žandikauliai galėjo kramtyti medžių žievę, sakė N.Spasovas ir pridūrė: „Taip pat galime manyti, kad jie vaikščiojo stačiomis.“
Tačiau N.Spasovo teorija mokslo bendruomenėje buvo kritikuojama dėl įrodymų trūkumo, tad jis ėmėsi ieškoti naujų įrodymų.
„Nepritarimas kursto mūsų troškimą rasti ką nors daugiau nei dantis ir sulaužytas žandikaulis, – sakė jis. – Štai kodėl esame čia – ieškome kokių nors griaučių dalių, pageidautina, dubens, klubo kaulų, žandikaulių ar kaukolės, kurie padėtų mums pagrįsti savo teoriją ir daug daugiau pasakyti apie mūsų potencialius pirmuosius protėvius.“
Dėl chroniško lėšų moksliniams ir lauko tyrimams stygiaus Bulgarijoje – skurdžiausioje Europos Sąjungos šalyje – jo komandos kasinėjimai šią vasarą galėjo vykti tik aštuonias dienas.
Tačiau ir per šį laiką mokslininkai atkasė šimtus fosilijų, kurios bus kruopščiai nuvalytos ir išstudijuotos. Tikimasi, kad tarp jų esama Graecopithecus griaučių dalių. Rugsėjį kasinėjimai turėtų prasidėti ir kaimyninėse Graikijoje bei Makedonijoje.
Tuo tarpu minėtas dantis užims garbingą vietą naujame privačiame P.Popdimitrovo muziejuje Čirpano mieste netoli Rupkitės.
„Jaučiu, kad susidūriau su kažkuo, kas gyveno prieš milijonus metų“, – sakė P.Popdimitrovas.
