Tolimajame Koiperio žiede ledinius objektus tyrinėjantys mokslininkai sako, kad jų rikiuotę gali trikdyti dar neatrasta maždaug Marso masės planeta

Tamsiuose mūsų planetų sistemos pakraščiuose gali slėptis nauja planeta – devintoji ar dešimtoji, nelygu, kas skaičiuoja. Kol kas nepatvirtintas, manoma, maždaug Marso masės, pasaulis paaiškintų suklypusias Koiperio juostos ledinių objektų orbitas.

Šis regionas prasideda už Neptūno orbitos ir baigiasi už 55 astronominių vienetų, tai yra, už 55 vidutinių atstumų nuo Žemės iki Saulės. Pastebima vis daugiau jo gyventojų, dėl ko ankstesnė devinta planeta šio garbingo statuso neteko.

Bet ar gali koks nors stambesnis objektas glūdėti už Neptūno? Kathryn Volk ir Renu Malhotra iš Arizonos universiteto mano, kad taip. Jos atrado keistus tolimų Koiperio juostos objektų orbitų nukrypimus.

Žemė ir kitos panašios planetos apie centrinę žvaigždę sukasi maždaug toje pačioje plokštumoje. Bet mažesnieji Koiperio juostos objektai yra pakankamai toli nuo didžiųjų planetų gravitacinės įtakos, kad jų orbitos apie Saulę galėtų išsidėstyti jų pačių gravitacinės sąveikos ir buvusių susidūrimų nulemtais kampais.

Šį kampą, dar vadinamą inklinacija, galima apskaičiuoti bet kuriam stebimam objektui. Jei skaičiavimai neatitinka objekto stebėjimo duomenų, tai reiškia, kad kažkur slypi nematomas objektas, stumdantis matomus.

Pernai Mike'as Brownas ir Konstantinas Batyginas iš Kalifornijos technologijų instituto, remdamiesi šia idėja, numatė devintosios planetos, kuri, manoma, 10 kartų masyvesnė už Žemę ir sukasi apie Saulę už ~700 a.v., egzistavimą.

„Nesitikime, kad Saulės sistemos planetos yra tik tos, kurias jau žinome“

Dabar Volk ir Malhotra žvilgtelėjo arčiau namų. Tyrime, kuris bus publikuotas The Astronomical Journal, pranešama, kad už 50 a.v. esančių Koiperio juostos objektų inklinacija skiriasi nuo apskaičiuotos vidutiniškai 8 laipsniais.

„Nesitikime, kad Saulės sistemos planetos yra tik tos, kurias jau žinome,“ sako Volk. Tai reiškia, kad mūsų planetų šeimoje yra naujokė – Dešimtoji planeta, jei tarsime, kad Devintoji planeta egzistuoja.

Kad sukeltų tokius orbitų iškraipymus, jos masė turėtų būti panaši į Marso. Dabartinėje savo vietoje ji galėjo atsidurti po senovinio gravitacinio biliardo partijos. „Jeigu jo dydis kaip Marso, tai objektas gan didelis, o tai rodo, kad jį tolyn nustūmė artimesnių planetų judėjimas,“ pažymi Volk.

Nežemiška mintis

„Tai išties gerai atitinka dabartinį mūsų supratimą apie planetų formavimąsi ankstyvojoje Saulės sistemoje,“ sako Michele Bannister iš Karalienė universiteto Belfaste. Įvairūs modeliai rodo mažų planetų grupę, kurią vystymosi pradžioje išorėn išsviedžia Neptūno migracija.

„Tai įdomi idėja. Ji verta dėmesio,“ sako Batyginas. Bet turint omenyje numanomą jos masę ir atstumą, ji turėtų būti pakankamai ryški, kad būtume ją pastebėję, sako jis, nors, antra vertus, tam gali kliudyti šviesus galaktikos centras.

Kiti naujo Saulės sistemos pasaulio atradimą vertina atsargiau. „Abejoju, kad taip arti esanti ir tokia šviesi planeta būtų galėjusi likti nepastebėta,“ abejojaAlessandro Morbidelli iš Côte d'Azur observatorijos Nicoje, Prancūzijoje. Jo manymu, bent jau dalį nukrypimų galima paaiškinti Devintąja planeta.

Volk ir Malhotra sako, kad daugiau surastų Koiperio juostos objektų patvirtins jų duomenis. Daugiau informacijos gali suteikti Outer Solar System Origins Survey tyrimas, ieškantis ir sekantis tūkstančius objektų. Šiame tyrime dirbanti Bannister panaudojo jo duomenis Devintosios planetos paieškai, nors rezultatai nebuvo galutiniai (arxiv.org/abs/1706.05348).

Kiek dar naujų planetų yra, reikės išsiaiškinti, bet Volk savo atradimu neabejoja. „Tai būtų išties įspūdingas atsitiktinumas, jei tai nėra tikras efektas,“ pabrėžia ji. „Manome, kad signalas tikras, o tai implikuoja dar vieną planetą.“

James Romero
newscientist.com

Komentarai ()