Jei projektas, prie kurio darbuojatės, reikalauja viso jūsų dėmesio, telefoną padėkite kuo toliau. Šis patarimas – tikrai ne pokštas.

Nepakanka padėti jo ekranu žemyn. Nepakanka net įsimesti į krepšį ar kišenę. Telefoną turite nunešti į kitą kambarį, be to, nutylinti jo garsą, o dar geriau – apskritai išjungti.

Tik tada galėsite tikėtis, kad grįžus į darbo vietą pavyks sutelkti aštresnius analitinius gebėjimus, o gal net pajusti tikrą įžvalgų antplūdį, rašo qz.com. Puikiai žinoma, kad vienu metu atliekant kelias užduotis, tarp kurių ir bendravimas išmaniuoju telefonu, senka energija ir mąžta darbo efektyvumas.

Neseniai atliktas tyrimas pateikė dar labiau gluminančių įrodymų. Pasirodo, dėmesio koncentracija ir analitiniai gebėjimai nukenčia net tada, kai telefonu nesinaudojama – kai jis tiesiog ranka pasiekiamas.

Teksaso universiteto Ostine mokslininkai surengė eksperimentą, kuriame sutiko dalyvauti daugiau nei 800 asmenų. Kiekvienam buvo duotas kuris nors iš trijų toliau pateiktų instrukcijų variantų.

1. Į auditoriją, kurioje bus atliekamas testas, eiti visus asmeninius daiktus palikus už durų.

2. Atliekant testą telefoną laikyti šalia, padėtą ekranu į apačią.

3. Į auditoriją eiti su asmeniniais daiktais, o telefoną palikti ten, kur jis paprastai laikomas, pavyzdžiui, kišenėje arba krepšyje (bet neišsitraukti).

Visiems eksperimento dalyviams telefonus buvo liepta nutildyti: aparatai neturėjo nei skambėti, nei vibruoti. Tada buvo išdalyti analitinių gebėjimų įvertinimo testai. Tie, kurių telefonai liko atskiroje patalpoje, visas užduotis atliko daug geriau nei tie, kurių telefonai buvo čia pat.

Dalyvių, kurie prisipažino esantys ypač priklausomi nuo telefonų, rezultatai akivaizdžiai skyrėsi – žinoma, buvo prastesni. Mokslininkai, aiškindami šį dėsningumą, teigia, kad dėmesį gali išblaškyti ne tik telefonas, bet ir pastangos nekreipti į jį dėmesio. Kuo labiau esame pratę reguliariai tikrinti ir naudoti telefoną, tuo daugiau pastangų turime skirti norėdami šio įpročio bent laikinai atsisakyti.

Dėmesio atitraukimo procesas, beje, nėra sąmoningas. Paprašyti nurodyti, kiek kartų atlikdami testą pagalvojo apie telefoną, daugelis dalyvių teigė nė karto jo neprisiminę. Net trys ketvirtadaliai sakė, kad telefono buvimo vieta neturi jokios įtakos užduočių atlikimui. Kad ir kaip būti, kuo toliau buvo padėtas respondento telefonas, tuo geriau jis sugebėjo atlikti testą.

Aprašytas eksperimentas – tai dar vienas tyrimas, kuriuo siekiama išsiaiškinti visuotinai plintančių technologijų naudojimo įpročių pasekmes. Ne kartą pavyko įrodyti, kad pokalbiai, kurių dalyviai telefonus pasideda ant stalo, laikomi mažiau produktyviais.

Būgštavimai dėl žinutes rašančių vairuotojų keliamo pavojaus tik įrodo, kad išmaniaisiais telefonais daugelis gali naudotis nė nesuvokdami, kad tai daro. Tad kitą sykį, kai instinktyviai čiupsite telefoną, pagalvokite, ko rizikuojate netekti dėl šio įpročio.
 

Komentarai ()