Patys baisiausi kataklizmai žmonijos istorijoje: nesuvokiamo masto katastrofos, kurias mažai kas prisimena ()
Milžiniško masto kataklizmai daugybę amžių drebino įvairias kultūras ir civilizacijas, sugriaudami miestus ir valstybes. Kiek jų būta vien Kinijos istorijoje - baisios katastrofos nusinešė daugybės milijonų žmonių gyvybes.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pražūtingiausias žemės drebėjimas
1201 m. Egipto ir Sirijos teritorijoje vyko vienas baisiausių žemės drebėjimų pasaulio istorijoje.
Jo epicentras buvo Sirijos pietvakariuose, tačiau seisminės bangos pasiekė Anatoliją, Siciliją, Mesopotamiją ir Aukštutinį Egiptą.
Šio pražūtingo žemės drebėjimo aukų skaičius viršija milijoną. Viduržemio jūros regiono rytuose kone visi miestai tapo Sirijos drebėjimo aukomis.
Šiandieniniais vertinimais žemės drebėjimo Sirijoje stiprumas siekė apie 8 balus pagal Richterio skalę. Kataklizmo priežastimi geologai laiko Negyvosios jūros dugne atsiradusį tektoninį lūžį.
Juodoji mirtis
Buboninio maro pandemija, viduramžiais apėmusi beveik visą Europą, tapo maždaug trečdalio šios pasaulio dalies gyventojų mirties priežastimi.
Nuo 1346-ųjų iki 1353-iųjų buboninis maras - nepaprastai sunki užkrečiama liga, iš pradžių pažeidžianti limfmazgius, o paskui plaučius - siautėjo Azijoje, Europoje, Šiaurės Afrikoje ir net Grenlandijoje.
Pirmuoju maro užkrato židiniu tapo Gobio dykuma, iš ten maras nukeliavo į Kiniją ir Indiją, o paskui užkariautojai mongolai išplatino ją visoje Azijoje. Vėliau maras pateko į Europą, kur dėl blogos higienos, didelio gyventojų tankumo ir antisanitarinių sąlygų miestuose plito didžiuliu greičiu, žudydamas ištisus miestus.
Istorikų skaičiavimais, XIV a. viduryje buboninio maro pandemijos aukomis infekcijos apimtuose regionuose tapo apie 60 mln. žmonių
Sausra Kinijoje
Kinijos gyventojai ne kartą pergyveno mirtį nešančias gamtos nelaimes, po kurių neretai kildavo badas. 1876-1879 m. dėl baisios sausros išdžiūvo pagrindiniai vandens telkiniai ir devyniose Kinijos provincijose žemės ūkis buvo sunaikintas.
Trejus metus Centrinėje Kinijoje neiškrito nė lašas lietaus. Suprantama, kad to pasekmė buvo viena baisiausių nelaimių žmonijos istorijoje: dėl sausros ir bado žuvo 10-13 mln. žmonių.
Bengalijos badmetis
Bengalija - didelis regionas, kurį šiandien dalijasi Indija ir Bangladešas. Ją užgrobę britai ne tik pasisavino visus Bengalijos turtus, bet ir dvigubai padidino mokesčius. Išgyventi tokiomis sąlygomis galėjo tik tie, kam britai mokėjo už tų mokesčių rinkimą. Valstiečiai, neturėdami kur dingti, atiduodavo paskutinę mantą.
Po užkariavimo Bengalijoje sumažėjo derlius, nes nebuvo kam dirbti laukuose - daugybė žmonių žuvo, o tie, kas nenorėjo dirbti veltui, išėjo į džiungles. Po nederliaus prasidėjo sausra, o jos pasekmė buvo visoje Bengalijoje kilęs badas. Neadekvačios politikos ir gamtinių sąlygų aukomis tapo apie 10 milijonų žmonių.
„Ispaniškojo“ gripo pandemija
Per 18 mėnesių, nuo 1918-ųjų iki 1919-ųjų, didžiausia gripo epidemija aukų skaičiumi pralenkė net Pirmąjį pasaulinį karą. Apytikriais skaičiavimais, užsikrėtė beveik 30 proc. Žemės gyventojų ir 5 proc. mirė dėl komplikacijų.
Dėl šių skaičių (60-100 mln. mirčių) „ispanas“ laikomas viena baisiausių epidemijų žmonijos istorijoje. Ypač daug nukentėjo mažų vaikų, vargšų, senukų ir kitomis ligomis sergančių žmonių. Tačiau nuo šio gripo mirdavo ir suaugę, šiaip sveiki žmonės, o tai gripui nėra būdinga. Vien Indijoje gripas nužudė apie 13 mln. žmonių.
Didysis bulvių badas Airijoje
Badas Airijoje pražudė beveik milijoną salos gyventojų, taip pat daugiau kaip du milijonus privertė palikti namus ir išvykti į JAV, Angliją ir kitas šalis. Airiai ir šiaip gyveno neturtingai, dauguma valstiečių ir jų gyvulių maitinosi vien bulvėmis.
1845 m. bulvių derlių sunaikino grybelis - bulvinė fitoftora, juo užsikrėtė ir sėklai paliktosios bulvės. Taigi trejus metus nebuvo nei ko valgyti, nei pinigų, nei galimybės pasodinti sveikų bulvių. Karūnos pagalba buvo labai menka ir nuo bado nukentėjo visa Airija.
Badas Šiaurės Korėjoje
Dėl sunkios ekonominės padėties, susidariusios nutrūkus tarptautinei prekybai, KLDR vyriausybė nepajėgė veiksmingai atremti stichinių nelaimių, užgriuvusių šalį 1995-1999 m. Tais metais Šiaurės Korėja patyrė ir sausrą, ir potvynius, sunaikinusius derlių.
Sunku tikėti oficialiais duomenimis, bet specialistai mano, kad dėl gamtos kataklizmų ir žlugdančios vyriausybės politikos Korėja neteko nuo 100 tūkstančių iki 3 milijonų savo piliečių.
Sausra Afrikoje
1981-1984 m. Afrikos žemynas - 20 šalių ir regionų - smarkiai nukentėjo nuo sausros, kuri ypač skaudžiai atsiliepė gyvulininkystei. Likę be derliaus ir gyvulių, kuriuos galima auginti, ir žvėrių, kuriuos galima medžioti, žmonės pradėjo masiškai mirti - po 20 tūkst. per mėnesį. Kol sulaukė kitų šalių humanitarinės pagalbos, Afrikoje žuvo per milijoną gyventojų.
Didysis Kinijos potvynis
Po baisios sausros, 1928-1930 m. nusiaubusios Centrinę Kiniją, kalnuose daug prisnigo ir pavasarį upės prisipildė vandens. Tačiau vėlyvą pavasarį ir vasarą Kiniją staiga užgriuvo beveik nesiliaujančios liūtys. Dėl to patvino trys didžiausios upės - Jangdzė, Huanghė ir Hvaihė, jų vanduo nugriovė užtvankas.
Vanduo, plūstelėjęs į to meto sostinę Nankiną, jį visiškai sugriovė, nuskandindamas apie 200 tūkst. ramiai miegojusių gyventojų. Vėlesnėmis dienomis žuvo milijonai, o nukentėjo dar daugiau žmonių. Vanduo užtvindė ryžių laukus, visiškai sunaikindamas visą derlių, kurio taip tikėjosi badą kentę gyventojai. Dėl potvynio sukelto bado, choleros, šiltinės, kanibalizmo žuvo apie 4 mln. žmonių.
Didysis Kinijos badmetis
Kinijoje laikotarpis nuo 1959 iki 1961 metų yra vadinamas „trejais juodaisiais metais“, nes stichinės nelaimės ir neapgalvota socialinė politika, nukreipta į šalies industrializaciją, pražudė 15-35 mln. žmonių. Badą Kinijoje sunku pavadinti vien gaivaline nelaime, tačiau be kataklizmų neapsieita.
1959 m. dėl gausių kritulių stipriai išsiliejo Huanghė, pražudydama didelę dalį derliaus ir 2 mln. žmonių, o 1960 m. stojo sausra, dėl kurios buvo prarasta beveik pusė kviečių derliaus.
Be to, vyriausybė vykdė politiką, kurios tikslas buvo gamybos našumo didinimas, o tai iš tiesų tik pablogino padėtį. Galop žmonės liko išvis be maisto.
Apie šį baisų badmetį rašėme atskirame straipsnyje.
