10 įdomiausių savaitės mokslo naujienų (2017–07–31) ()
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
NASA Kepler kosminis teleskopas užfiksavo kosminio objekto, kuris galėtų būti pirmasis atrastas „egzomėnulis“ – egzoplanetos palydovas – signalus. Astronomai mano, kad palydovas, esantis už ~4000 šviesmečių nuo Žemės, yra maždaug Neptūno masės ir dydžio ir sukasi Jupiterio dydžio, tačiau 10 kartų masyvesnę, planetą. Tolesni egzomėnulio stebėjimai bus vykdomi Hubble kosminiu telekpou spalį.
Filtru buvo pašalinta 99 procentai metalų iš pavyzdžių, užterštų kadmiu, kobaltu, variu, gyvsidabriu, nikeliu ir švinu.
Tyrėjai paskaičiavo, kad vienu gramu šios medžiagos iki PSO standartų galima išvalyti 83000 litrų vandens. Filtras gali būti plaunamas paprastu valgomuoju actu ir panaudojamas dar kartą.
Vandens skaidymą į deguonį ir vandenilį švarios energijos gavimui galima labai supaprastinti Rice universiteto ir Houstono universiteto mokslininkų sukurtu katalizatoriumi.
Sukurta trisluoksnė struktūra iš nikelio, grafeno bei geležies, mangano ir fosforo junginių. Dėl puraus nikelio padidėja sluoksnio paviršiaus plotas, laidus grafenas saugo nikelį nuo irimo, o metalo fosfidas vykdo reakciją.
Įprastai katalizatoriai gerai tinka deguonies arba vandenilio gavimui, o šis – abiejų medžiagų gavimui tuo pačiu metu. „Įprasti metalai katalizės metu oksiduojasi. Paprastai vandenilio gavimo reakcija atliekama rūgštyje, o deguonies gavimas – šarminėje aplinkoje. Sukūrėme medžiagą, kuri stabili tiek rūgštiniuose, tiek šarminiuose tirpaluose.“
Elektrokatalizei reikia dviejų katalizatorių – anodui ir katodui, kurie paprastai daromi iš oksidavimui atsparių tauriųjų metalų. kurie veikia taip pat efektyviai, kaip ir Rice komandos katalizatorius.
Mokslininkai išsiaiškino, kad hipotalame esančios kamieninės ląstelės kontroliuoja senėjimo ženklų radimąsi kūne. Šis atradimas su pelėmis, gali padėti sukurti naujas su senėjimu siejamų ligų prevencijos strategijas ir pailginti gyvenimo trukmę.
Nauji dyzeliniai ir benzininiai automobiliai ir sunkvežimiai Jungtinėje Karalystėje bus uždrausti nuo 2040 metų. Taip siekiama sumažinti oro taršą, kasmet kainuojančią beveik 40 000 gyvybių.
15-24 metų amžiaus moterys ir merginos sudaro penktadalį visų naujų užsikrėtimo ŽIV atvejų. Beveik 1000 kasdien užsikrečia užsahario Afrikoje.
Išmirkytas mikrobicidais žiedas gimdos kaklelyje infekcijų riziką sumažina 56%.Ekspertai teigia, kad taip moterys tampa nepriklausomos nuo vyrų nenoro mūvėti prezervatyvus ir gali saugotis konfidencialiai.
Teigiami bandymų JAV rezultatai galės padėti suteikti joms naują apsisaugojimo priemonę.
Kasdienis tablečių gėrimas gali tapti praeities dalykų užsikrėtusiems ŽIV žmonėms. Išsiaiškinta, kad ilgai veikiančios injekcijos nuo viruso suaktyvėjimo veikia taip pat gerai ar geriau, nei standartinė antiretrovirusinė terapija (ART).
Po 25 metų kruopščių tyrimų, prasidės Suomijoje sukurtos I tipo diabeto vakcinos klinikiniai bandymai su žmonėmis. Manoma, kad iki 2050 vien JAV 5 milijonams žmonių bus diagnozuotas I tipo diabetas (T1D). Šios autoimuninė liga, pažeidžiančios vaikus ir suaugusiuosius, kol kas negalima išgydyti ar užkirsti jai kelio.
Ja senokai buvo iškelta hipotezė, kad T1D gali būti susijusi su virusine infekcija, tad kilo mintis nuo šios ligos sukurti vakciną. Suomijoje tyrėjai ryšius ir potencialią vakciną tyrinėjo maždaug 25 metus. Dabar matomas ilgos ir daug pastangų pareikalavusios mokslinės kelionės galas – komanda sukūrė vakcinos prototipą, kurio bandymai su žmonėmis prasidės jau kitais metais.
Pietų Afrikoje vaikas, manoma, ŽIV užkrėstas gimdymo metu, po ankstyvo gydymo be viruo gyvena jau 8 1/2 metų — taip tarp mokslininkų atgyja viltis, kad tokie atvejai gali padėti užbaigti šią dešimtmečius trunkančią epidemiją.
washingtonpost.comtechnologijos.lt
Vieni iš šviesiausių Visatos objektų – kvazarai – pradingo sparčiau, nei tikėtasi. Astronomai mano pagaliau supratę toki keisto elgesio priežastis, ir tai gali padėti jiems paaiškinti tokių galaktikų, kaip Paukščių Takas evoliuciją.
Kvazarai yra galaktikų centruose tūnančios supermasyvios juodosios bedugnės, ryjančios gigantiškus dujų kiekius, kurios įkaitusios šviečia per visą matomą visatą. Astronomai ilgai manė, kad kvazarai šviečia milijonus metų, kol pamažu išblėsta per kelias dešimtis tūkstantmečių. Bet 2014 metais Stephanie LaMassa, dabar dirbanti Kosminių teleskopų institute Baltimorėje, Marylando valstijoje, atrado kvazarą, kuris, atrodo, lyg būtų išnykęs greičiau nei per 10 metų. Astronomijoje tai vos akimirka.
Atrodė, fiziškai neįmanoma, kad toks ryškus objektas išblėstų taip greitai. Dabar gauti duomenys, rodantys, kad tai greičiau sukelia juodųjų bedugnių badas – nelieka į jas krentančios materijos.
wakelet.com