10 įdomiausių savaitės mokslo naujienų (2017–08–21) ()
2. Išmokta sintetinti psilocibiną;
3. Gydymas vienu prisilietimu;
4. Didžiausia plaukiojanti jėgainė pakeitė anglis (Video);
5. Kaip atsirado pirmieji gyvūnai;
6. Minirobotai gydo opas;
7. Nauja cheminių reakcijų klasė;
8. Nauja baterija;
9. Cinko oro baterija;
10. Rastas „USS Indianapolis“.
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Rytoj didžiojoje JAV dalyje įvyksiantis Saulės užtemimas sulaukė didelio susidomėjimo. Mokslininkai šiuo reiškiniu labai nesistebi, nes tai gan įprastas reiškinys, nutinkantis maždaug kas 18 mėnesių. O ir be užtemimo astronomai gali stebėti Saulės atmosferą koronagrafu.
Bet kol sudėtingų instrumentų nebuvo, užtemimai padėjo atlikti kai kuriuos svarbius mokslinius atradimus – ir apsirikimus.
Tyrėjams po daugiau nei 50 metų ieškojimų pavyko perprasti psichoaktyvios „magiškųjų grybų“ medžiagos – psilocibino – sintezę, atsirado pramoninės gamybos galimybė.
Regeneracinės medicinos proveržis, organų atstatymui naudojantis paties organizmo odos ląsteles, konvertuotas, panaudojant nanolustą.
Tyrėjai eksperimentavo su pelėmis ir kiaulėmis. Tyrėjams pavyko perprogramuoti odos ląsteles į smarkiai sužalotos kojos su sutrikusia kraujotaka kraujagyslių ląsteles. Per savaitę sužalotoje kojoje pasirodė aktyvūs kraujo indai, o po dviejų savaičių koja buvo išgelbėta. Laboratoriniuose bandymuose taip pat pademonstruota, kaip šia technologija odos ląsteles perprogramuoja į nervų ląsteles, kurios buvo sušvirkštos pelei su insulto pažeistomis smegenimis.
medicalxpress.comtechnologijos.lt
40 megavatų jėgainėje yra
Australijos nacionalinio universiteto (ANU) tyrėjai išsprendė pirmųjų Žemės gyvūnų atsiradimo paslaptį. Tai buvo itin svarbus momentas prieš 650 milijonų metų, be kurio nebūtų atsiradę ir žmonės.
Tai susiję su „sniego gniūžtės Žeme“
Maži robotoiniai vaistų kurjeriai greitai gali gydyti ligas iš vidaus. Pirmą kartą mikromotorai – autonominiai, žmogaus plauko storio prietaisai– išgydė bakterines infekcijas pelių skrandžiuose, antibiotikų transportavimui naudojantys burbulus.
Mokslininkai atrado naują cheminių reakcijų klasę, nors jos egzistavimas numatytas beveik prieš 100 metų. Manoma, tai gali atverti naujo variklių dizaino galimybes ir netgi būti panaudota geresniam fundamentalių globalinio atšilimo ir gyvybės genezės sąlygų supratimui.
sciencealert.comtechnologijos.lt
Technologijoms vis tobulėjant, pagrindine problema, kaip ir seniau, lieka akumuliatoriai. Nepaisant nuolatinių gandų apie perversmą keliančias technologijas, progresas lėtas.Bet anksčiau šį mėnesį pasigirdo naujienos ne iš ko kito, o iš technologijų šviesulio Bill Joy — vieno iš Sun įkūrėjų, vieno iš Java atradėjų ir vizionieriaus, daiktų internetą kūrusį prieš porą dešimtmečių.Firmos „Ionic“, kurios tarybos nariu Bill Joy dabar yra, inovacijose apjungiami įprastų šarminių baterijų privalumai (pigios, saugios, patikimos) su brangesnių ir galinčių užsidegti ličio baterijų, naudojamų kompiuteriuose ir telefonuose (galingos, įkraunamos ir mažiau kenkia aplinkai). Jis teigia, kad naujasis Ionic būdas yra didelis žingsnis link pigesnių, saugesnių ir efektyvesnių baterijų, kurio ne tik maitins mūsų prietaisus, bet ir lesi sukurti atsinaujinančia energija grįstą „energijos internetą“.
Sidnio universiteto tyrėjai rado vienos iš didžiausių problemų, trukdančių cinko–oro baterijoms pakeisti įprastas ličio jonų baterijas, sprendimą.
Cinko-oro baterijose naudojamas cinko metalas ir oro deguonis. Kadangi cinko netrūksta, tokias baterijos gamint daug pigiau, ir jose galima sukaupti daugiau energijos – teoriškai, penkis kartus daugiau, nei ličio jonų baterijose, jos daug saugesnės ir draugiškesnės aplinkai. Tačiau platesnį jų naudojimą stabdo įkrovimo sunkumai – nėra elektrokatalizatorių, kuriais būtų galima elementus redukuoti ir išskirti deguonį, įkraunant bateriją.
Advanced Materials publikuotame straipsnyje aprašomas Sidnio universiteto ir Nanyang technologijų universiteto tyrėjų sukurtas trijų stadijų problemos sprendimas.
Milijardieriaus Paulo Alleno vykdomas tyrimas kreiserį aptiko Filipinų jūros dugne. Po dešimtmečių nevaisingų paieškų, sunkiojo kreiserio USS Indianapolis liekanos šeštadienį buvo rastos Filipinų jūros dugne. Tyrėjai laivo nuolaužas aptiko 5500 metrų gylyje, sako Microsoft vienas iš įkūrėjų Paulas Allenas, kuris ir vadovavo ekspedicijai. „Užbaigtas svarbus IIPK skirsnis,“ parašė Allenas Twitteryje. „Tikiuosi, išsigelbėjusiems/šeimoms tai suteiks ramybę.“
wakelet.com