Didžiausi pasaulio vorai - ką darytumėte, jei tokius pamatytumėte savo namuose? (Video) (7)
Visi, ko nors bijome: gyvačių, didelių šunų ar kainų už šildymą, tačiau tikrai daugelis žmonių baimę jaučia išvydę pasalūniškus aštuonkojus vorus. Dauguma jų yra vos poros centimetrų ilgio, tačiau keletas rūšių pasiekia kur kas didesnius išmatavimus. Jei arachnofobija (vorų baimė) jums nesvetima, gal šis straipsnis ir nėra pati geriausia mintis...
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Hogna ingens
Europoje Plėšriavorių šeimos rūšis (Hogna ingens) randama tik vienoje Madeiros saloje, Portugalijoje. Tai yra vienas didžiausių pasaulyje plėšriavorių, kurio kūno ilgis siekia 4 cm, o baugumo jam suteikia išskirtinės juodos kojos baltais taškais, kaip rašoma bbc.
Išgirdus plėšriavorio vardą mums kyla grobuoniškos asociacijas, ir tai nėra iš piršto laužta. Plėšriavoriai yra taip pavadinti dėl jų aktyvios medžioklės stiliaus. Vietoje to, kad įviliotų grobį į voratinklį, šie vorai puola savo auką.
Išskirtiniausia šių vorų savybė yra jų akių išdėstymas. Jie turi keturių mažų akučių eilutę, virš kurios yra dvi didesnės akys, o virš jų dar dvi šiek tiek mažesnės. Tokios akys didina jų grobuoniškus jutimus.
Puikus Hogna ingens regėjimas leidžia sumedžioti greitai judančius vabalus ir net mažus driežus. Tačiau, pastaruoju metu, gamtosaugininkai labai atidžiai stebi Europos didžiausią vorą. Jis klasifikuojamas kaip nykstantis, nes jos unikalioje buveinėje veisiasi ir ją naikina invazinė žolė.
Heteropoda maxima
Atokiose ir nuo žmonių nutolusiose vietose gyvena vienas iš didžiausių Azijos vorų, tai – Heteropoda maxima. Vienos jo kojos ilgis siekia 30 cm, todėl šis voras laikomas didžiausiu pasaulyje.
Kaip ir bet kuris save gerbiantis voras, jis gyvena urve. Kodėl jis užaugo tokiu dideliu išlieka paslaptimi. Deja, dėmesys žiniasklaidoje turėjo neigiamų pasekmių šiems vorams, jų skaičius mažėja dėl nereguliuojamos prekybos.
Heteropoda maxima video siužete
Australijoje taip pat yra šių vorų. Jie dažniausiai pasislepia po išgverusia medžio žieve, tačiau jų ilgos kojos taip pat pastebimos labai maloniose vietose, pavyzdžiui už sieninių laikrodžių ir skydelių nuo saulės automobiliuose.
Kadangi jų grobis yra kenkėjai, pavyzdžiui, musės, jie turėtų būti laukiami svečiai. Tačiau jų krabiška išvaizda, su kojomis, kurių ilgis siekia 16 cm ir gebėjimu įkasti, kuomet yra išprovokuojami, gali kelti nerimą.
Pelinobius muticus
Vienas iš didžiausių Afrikoje gyvenančių vorų – tarantulas angliškai vadinamas babuino voru (Pelinobius muticus). Jo raudonai rudos spalvos kojų ilgis siekia 20 cm. Laukinėje gamtoje jis užsikasa į žolynų dirvą, po to verpia voratinklį grobiui sugauti.
Jų dydis paverčia juos populiariais augintiniais, tačiau jų temperamentas yra mažiau patrauklus. Šiais vorais dažnai maitinasi babuinai, todėl jie labai saugosi primatų, įskaitant žmones.
Kai kas nors priartėja, šis tarantulas pakyla ant galinių kojų, parodo savo iltis ir garsiai šnypščia trindamas kojomis.
Yra ir kita afrikietiškų tarantulų rūšis, vertinama tarp kolekcininkų. Tai - Hysterocrates hercules, ja prekiaujama internetu, nors šie vorai nebuvo rasti gamtoje nuo 1900 m.
Vienintelis šio voro egzempliorius yra išsaugotas indelyje su alkoholiu ir laikomas gamtos istorijos muziejuje Londone, Anglijoje. Manoma, kad greitu laiku šių vorų laisvėje ir nesutiksime. Hysterocrates hercules buvo atvežtas iš Nigerijos centrinės dalies, kuri dabar yra politiškai nestabili, taigi tai ne ta vieta, į kurią keliautų mokslininkai rizikuodami savo gyvybėmis.
2011 m. Gamtos istorijos muziejaus darbuotojai pasikvietė Gineso rekordų ekspertą, kuris išmatavo Hysterocrates hercules, voro tūrį ir taip pat užkonservuotą Didyjį paukštėdą, kitą vorą, kuris pagarsėjęs savo dydžiu. Paaiškėjo, kad Hysterocrates hercules tarantulas buvo daugiau nei dviem trečdaliai mažesnis, nei Didysis paukštėda.
Didysis paukštėda
Didžiojo paukštėdos kojos siekia 28 cm. Vienas iš sunkiausių nelaisvėje sugautų egzempliorių svėrė 175 g, o jo kūno ilgis siekė beveik 12 cm.
Laukinėje gamtoje šie vorai retai sutinkami. Jie gyvena Pietų Amerikos kalnų atogrąžų miškuose ir yra naktiniai. Norėdami išlaikyti savo įspūdingas fizikines savybes, jie yra nepasotinami plėšrūnai. Paprastai jie minta sliekais.
Tiesą sakant, didieji paukštėdos yra antžeminiai grobuonys, todėl mažai tikėtina, kad jie mis paukščiais. Tačiau nuotykių ieškantys vorai užfiksuoti užkandžiaujantys varlėmis, žiurkėmis, driežais ir mažomis pelėmis.
Ši dieta, žinoma, padeda jiems augti, tačiau taip pat daro juos lengviau pastebimus plėšriems žinduoliams ir paukščiams. Laimei, jie moka gerai gintis.
