Moters širdis, tai ne vyro: štai ką apie tai sako mokslas ir kodėl moterims taip sunku pavyti vyrus (2)
Bėgimui tampant vis populiaresniam, daugėja šiuo laisvalaikio sporto entuziastų, tame tarpe ir moterų. Vis dažniau miesto maratonuose bėga vyrai ir moterys kartu. O ir profesionalų rezultatų skirtumai metai iš metų procentaliai vis mažesni. Ar gali maratone atsirasti visiška lyčių lygybė?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Esama daug stereotipų, kad sportas moterims ne į naudą. 1966 metais amerikietei Bobbi Gibb vien dėl lyties nebuvo leista oficialiai bėgti Bostono maratone. Dar po metų kita moteris buvo pirmąkart registruota bėgimui, bet jai teko iki pat jo pradžios slapukauti, kad ji ne vyras. Šiandien visi turi galimybes treniruotis taip pat. Vis tik skirtumai išlieka.
Norint paaiškinti atrodytu mažą problemą reikia daug sudėtingesnių tyrimų. Bėgimo momentu dalyvauja visas organizmas. Tai nėra tik bėgimas, užsispyrimas ir pasirengimas. Vyksta daug sudėtingų giluminių procesų. Dalyvauja genetika ir ne tik. Pabandykime juos apžvelgti.
Išoriškai galime pastebėti, kad vyrai ir moterys skiriasi savo išvaizda. Tiksliau sudėjimo tipu. Jei būdami vaikai jie panašūs, atėjus paauglystei, berniukams pradeda intensyviai gamintis testosteronas. Anot tyrimų vyrai jo turi 20 kartų daugiau. O šis hormonas yra atsakingas net už kelis svarbius momentus svarbius sportavimui. Jis įtakoja intensyvesnę kraujo kūnelių gamybą, padeda kaulams ir raumenims būti stipriems. Pagreitina raumenų augimo greitį.
Medicinos daktarė Emily Kraus iš Stanfordo medicinos centro (JAV) sako, kad „vyrai turi geresnį raumenyną“. Jų kojose raumenys sudaro iki 80%, tuo tarpu pas moteris tik iki 60%. Maža to, vyrų kojas sudarantys raumenis turi didesnį kiekį raumenų skaidulų. Skaidulos jiems leidžia greičiau spurtuoti.
Nepadeda ir pačių moterų hormonai. Moterys turi daug daugiau estrogeno. Šis hormonas atsakingas už moterų lytinę brandą. Be to skatina riebalų kaupimasį, kas gali būti papildoma kliūtis bėgime. Tačiau trūkstant jo nepavyktu pastoti. Visas moteriškas organizmas tartum sustotu.
Ne ką mažiau svarbūs ir kiti faktoriai. Pavyzdžiui kūno dydis. Didesniame kūne būna ir didesni plaučiai aprūpinantys ląsteles deguonimi. 1998 metais atliktų tyrimų metu buvo nustatyta, kad to paties amžiaus vyrų ir moterų plaučiai geba skirtingai apsirūpinti oru. Moterys pasiekė 33 mililitrų kilogramui per minutę rodmenis, tuo tarpu vyrams jie siekė net 42 ml/kg/min. Todėl damoms reikia dirbti daug sunkiau siekiant panaikinti šį natūralų skirtumą.
Panašiai su širdimi. Net kai dailiosios lyties atstovių širdys plaką kur kas dažniau, jos yra ženkliai mažesnės. Mažesnės širdys vienu tvinksniu gali perpumpuoti mažesnį deguonimi prisotinto kraujo kiekį. O jis būtinas aprūpinti sunkiai dirbančius raumenis. Tas pats pasakytina ir apie deguonį pernešančių raudonųjų kūnelių kiekį, hemoglobino bei proteinų kiekius.
Ortopedijos chirurgas, dr. Miho Tanaka, iš Džono Hopkinso medicinos centro (JAV) prideda: „tam kad viskas veiktu efektyviai, raumenys turi būti išsidėstę vienoje linijoje“. Didžiausias lyčių skirtumas – klubai. Jei moteris turi vyriško tipo klubus, jos raumenys nedaro papildomo lanko. Jos gali bėgti efektyviai. Bet moteriškų formų moterims gerų bėgimo rezultatų pasiekti praktiškai neįmanoma. Jų kojų raumenys tampa mažiau naudingi atliekant darbą.
Atsakant į klausimą ar moterys galės bėgti taip kaip vyrai tenka sakyti, kad daugumai nebus lemta. Nepaisant to kiek įdėtu darbo. Vis tik abu su moterų sporto programomis dirbantys daktarai sako, kad stebėtina kaip su tokiais trūkumais moterys savo rezultatais netoli vyrų.
Pagal livescience.com parengė Arnas Mulokas