Fantastika realybėje: sukurtos specialios ausinės su dopingo efektu!  ()

Gydytojai jau seniai daro poveikį smegenims elektra. Ši praktika buvo naudojama dar Senovės Romoje, kai gydytojai stiprius galvos skausmus malšindavo ant paciento kaktos uždėdami gyvą žuvį – elektrinę rają, generuojančią elektros energiją.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Laimė, mes turime pažangesnių už žuvis metodų, kaip paveikti smegenis elektra, ir elektros srove vis dažniau gydomos tokios ligos kaip Parkinsono liga, epilepsija ir depresija.

Tačiau dabar mokslininkai smegenų elektrostimuliaciją plėtoja naujomis kryptimis, kurios labiau susijusios su savo įgūdžių tobulinimu, o ne medicininių bėdų sprendimu.

Įsivaizduokite ausines, kurios naudoja elektros krūvį, kad žmogus pasiektų geresnių sporto rezultatų, rašo smithsonianmag.com.

Smegenų sužadinimas

Iš tikrųjų jums net nereikia jų įsivaizduoti. Vienas startuolis, pavadinimu „Halo Neuroscience“, pristatė ausines, kurios stimuliuoja neuronus motorinėje smegenų žievėje – smegenų dalyje, kuri koordinuoja judėjimą. Pasak vieno iš „Halo“ įkūrėjų Davido Chao, šis prietaisas, vadinamas „Halo Sport“, padeda sportininkams pasiekti geresnių rezultatų, nes pagerina raumenų atmintį.

Šis prietaisas paremtas technika, kuri vadinama transkranijine nuolatinės srovės stimuliacija. Į smegenis per mažus ausinių spygliukus siunčiami žemos įtampos elektros impulsai, skatinantys neuronus užsiplieksti ir sudaryti tvirtesnes jungtis. Šis procesas susijęs su tuo, ką neurologijos mokslininkai vadina smegenų plastiškumu, arba jų sugebėjimu mokytis ir išsaugoti įgūdžius formuojant naujus neuronų takus.

D. Chao nurodo, kad vien tik užsidėjęs šias ausines, žmogus netaps geresniu sportininku. Šias ausines reikėtų mūvėti per treniruotes, kai sužadinti neuronai gali padėti smegenims greičiau užfiksuoti ir įsiminti fizinius judesius. Kitaip tariant, sportininkai treniruoja savo smegenis tiek pat, kiek ir raumenis.

Kad ir kokiu sportu žmogus beužsiimtų, judesiai išmokstami greičiau ir geriau įsisavinami, sako D. Chao. Ši technika taip pat gali paskatinti smegenis treniruotės metu aktyvuoti daugiau raumenų skaidulų, o tai savo ruožtu padeda žmogui greičiau sustiprėti.

Staigesni judesiai

D. Chao jau kurį laiką tyrinėja elektros poveikį smegenims. 2013 metais JAV Maisto ir vaistų administracija vieną jo ir biomedicinos inžinieriaus Bretto Wingeierio sukurtą prietaisą patvirtino kaip tinkamą epilepsijai gydyti. Kai šis prietaisas aptinka neįprastus smegenų elektrinius signalus, liudijančius epilepsijos priepuolį, iš karto išskiria nedidelį elektrinį krūvį, kuris juos sustabdo. Tačiau šis prietaisas yra implantuojamas, todėl žmogui tenka atlikti operaciją. D. Chao troško išrasti neinvazinį metodą smegenims stimuliuoti.

Taigi jis kartu su B. Wingeieriu savo dėmesį sutelkė į metodus, kurie darytų įtaką neuronams iš galvos išorės. Jie nusprendė, kad prasmingiausia bus analizuoti poveikį sporto rezultatams, nes jie yra lengvai įvertinami kiekybiškai - nors vienas pirmųjų jų bandymų buvo stebėti, kaip greitai žmogus išmoksta pianino akordų seką (teigiama, kad šias ausines mūvėję asmenys akordus įsisavino 40 proc. greičiau).

Tuomet jie pradėjo bandymus su atletais, įskaitant nedidelę sportininkų grupelę iš JAV Slidinėjimo ir snieglenčių sporto asociacijos. Keturis kartus per savaitę dvi savaites sportininkai turėdavo užšokti ant nestabilių platformų, ir, pasak „Halo“, tie sportininkai, kurie treniruodavosi su ausinėmis, savo „šuolio jėgą“ pagerino 31 proc. – beveik dukart daugiau negu tie, kurie treniruodavosi be šių ausinių. Kiek vėliau dvi savaites su šiomis ausinėmis treniravosi Michaelo Johnsono sporto centro Teksase sportininkai, tarp jų ir virtinė amerikietiškojo futbolo žaidėjų iš koledžų, besiruošusių Nacionalinės amerikietiškojo futbolo lygos (NFL) šaukimui. „Halo“ nurodo, kad sportininkai, atlikdami tokius pratimus kaip šuoliukai su pritūpimais, pademonstravo 12 proc. staigesnius judesius.

D. Chao ir B. Wingeieris mano, kad specialiai adaptuota ausinių versija vieną dieną gali padėti insulto aukoms atgauti fizines galimybes. Kai bus baigti tolesni klinikiniai bandymai, jie sieks, kad tokį prietaisą patvirtintų Maisto ir vaistų administracija. Tačiau kol kas jie stengiasi įtikinti profesionalius sportininkus, kad smegenų stimuliavimas elektra turėtų tapti tokia pačia treniruočių dalimi kaip apšilimas ar mėgstamos muzikos klausymas.
Rizikos klausimas

O kaip likę žmonės?

D. Chao tikrai nemano, kad šis prietaisas turi būti skirtas tik intensyviai sportuojantiems. Neseniai leidinyje „Tech Crunch“ pasirodžiusiame straipsnyje jis tvirtina, kad „savaitgalio kariams“ pradėjus naudoti neurostimuliaciją, kuri didina greitį ir ištvermę, „transkranijinės nuolatinės srovės stimuliacijos prietaisai taptų tokie įprasti, kaip žingsniamačiai“.

Tačiau taip gali ir neįvykti, turint galvoje, kad tokios ausinės kainuoja 750 dolerių. Nepaisant to, tas faktas, kad šie prietaisai jau šį rudenį taps lengviau prieinami plačiajai visuomenei, sukėlė nerimą kai kuriems mokslininkams.

Taip, tyrimai rodo, kad tokia smegenų stimuliacija pagerina fizinius pasiekimus. Tarp jų buvo ir neseniai Kento universiteto atlikta studija, nustačiusi, kad stimuliuojant tam tikras smegenų dalis, dviratininkai galėjo minti dviračius ilgiau, kol pavargo. Tačiau skeptikai sako, kad pardavinėti tokius prietaisus tiesiogiai vartotojams yra dar anksti.

Pavyzdžiui, neurologijos profesorius Johnas Krakaueris iš Johnso Hopkinso universiteto teigia, kad motorinės smegenų žievės vaidmuo asmens sportiniams sugebėjimams dar nėra gerai suprastas. „Nesakau, kad visas šis reikalas yra nesąmonė, - teigė jis. – Tačiau ji gali nedaryti to, ką, mūsų manymu, ji daro“.

Kiti sako, kad nors „Halo“ ausinės gali būti saugios kontroliuojamoje aplinkoje, pavyzdžiui, sporto salėje, žmogui, naudojančiam jas namie, gali iškilti nenumatytų pavojų. Niekas tiksliai nežino, koks elektrostimuliacijos kiekis gali būti per didelis. Kitaip tariant, savo smegenis galima pernelyg perstimuliuoti.

„Kai turite reikalų su smegenimis ir elektrine stimuliacija, visuomet egzistuoja galimi pavojai, - „The Washington Post“ teigė Kareemas Zaghloulas iš Nacionalinio neurologinių sutrikimų ir insulto instituto. – Mes dėl to būgštaujame net dirbdami savo darbą. Tikimybė gana maža, bet tai vis tiek potenciali problema“.

Tačiau D. Chao su tuo nesutinka. Jis sako, kad mokslo bendruomenė sutaria, jog neurostimuliacija yra ir saugi, ir efektyvi. Jis netgi mano, kad smegenis stimuliuojantys prietaisai gali virsti 10 mlrd. dolerių vertės rinka ir suteikti galimybes tobulinti save.

„Galiausiai vienas prietaisas gali stimuliuoti bet kurią žievės sritį ir išlaisvinti žmogaus smegenų ir kūno potencialą precedento neturinčiu būdu, - rašė jis minėtame „Tech Crunch“ straipsnyje. – Tai, kas kadaise buvo laikoma Heraklio pergalėmis, gali tapti kasdiene žmogaus veikla“.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: delfi.lt
(16)
(1)
(15)

Komentarai ()