1937 metų kovo mėnesį Vilniaus laikraščiai pranešė, kad privačios iniciatyvos dėka mieste kuriamas automobilių fabrikas. Ar galima tuo tikėti?

Tokia žinia to meto Lenkijoje (Vilniaus kraštas 1919–1939 m. buvo okupuotas Lenkijos) nebuvo didelė naujiena.

Prieš kurį laiką spauda rašė, kad viena firma Lodzėje planuoja pradėti pigių automobilių liaudžiai gamybą.

XX a. 4 dešimtmečio pradžioje pietų Lenkijos miestelyje Glinik Mariampolski inžinierius Stefanas Praglovskis sukūrė automobilį ir bandė pradėti jo gamybą.

Panašių pranešimų buvo ir daugiau. Jie visi taip ir liko tik kalbomis.

Automobilių fabrikas Vilniuje

Vilniuje būsimo fabriko ir automobilio kūrėjas buvo vilnietis Edvardas Piotrovskis, baigęs inžinerijos mokslus Krokuvoje (Vavelberge).

Prie automobilio projekto jis dirbo ne vienerius metus, tobulino kiekvieną detalę, kol pagaliau gavosi „automobilis plačiausiems sluoksniams“, planuojamas pardavinėti už 1700 zlotų.

Palyginimui pateiksiu automobilių kainų 1937 metais Lenkijoje lentelę. Tuo metu Lenkijoje pigiausiai parduodamas mažalitražis automobilis buvo „Fiat 500“. Jis kainavo 3800 zlotų.

E. Piotrovskis kalbėdamas apie savo automobilį akcentavo tai, kad visos automobilio detalės bus gaminamos mašinomis ir įrengimais pagamintais krašte, o ne brangiomis užsienyje pagamintomis staklėmis reikalaujančiomis didelių finansinių investicijų. Taip pat bus naudojamos vietinės žaliavos.

Lietuviškas (lenkiškas) automobilis iš vietinių žaliavų

Pirmasis „inauguracinis“ automobilis turėjo išvažiuoti į miesto gatvės balandžio 25 dieną, o pirmi automobiliai pardavimui dar už kelių mėnesių. Planuota pradžioje pagaminti 5 automobilius per 3 mėnesius, o vėliau, gavus užsakytus įrengimus, gamybos apimtis padidinti.

Žinia apie automobilių gamybą Vilniuje sukėlė didelį susidomėjimą visoje Lenkijoje. Ponas Piotrovskis gavo daug laiškų iš Poznanės, Krokuvos ir kitų miestų.

Daugelis žmonių pareiškė norą įsigyti automobilį, firmos prašė atstovybės teisių. Poznanės tarptautinės mugės direkcija siūlė konstruktoriui eksponuoti automobilį mugės autopaviljone.

Koks tai buvo automobilis

Aerodinamiškų linijų, atviras, dviejų vietų rodsteris su tik iš skardos ir metalo pagamintu kėbulu (medis nenaudotas), nudažytu purškimo būdu. Motoras dvitaktis su pritaikytu E.Piotrovskio išradimu, leidžiančiu sumažinti kuro sąnaudas iki 4-5 litrų 100 kilometrų. Maksimalus greitis 70-80 km/val.

Automobilio matmenys: ilgis – 3,2 metro, bazė – 1,2 metro. Kaip teigė pats E.Piotrovskis konstrukcija tokia paprasta, kad bet kurią sugedusią detalę galės pakeisti net mažai su mechanika susipažinęs vairuotojas. Važiuoklės konstrukcijoje panaudota nepriklausoma ratų pakaba. Tada tai buvo naujovė dažniau sutinkama brangiuose automobiliuose.

Idėja užstrigo

Kaip ir daugeliu panašių atvejų idėjos įgyvendinimas užstrigo. Jos autorius, automobilio konstruktorius susirgo šiltine ir visas projektas sustojo. Ponas Piotrovskis žurnalistams sakė, kad pasveikęs tęs pradėtą darbą.

Laikraštis „Kurjer Wilenski“ 1938.01.28 Nr. 27 vėl rašė apie E.Piotrovskio projektą. Automobilio kaina išaugo iki 2000 zlotų, kaip matome nuotraukoje „inauguracinis“ automobilis vis dar nebaigtas, o naujojo automobilių fabriko vieta nežinoma, nes dėl komercinių sumetimų verslininkas negali to pasakyti.

Straipsnyje nemažai liaupsių E. Piotrovskiui ir jo automobiliui. Tačiau tiesa paaiškėja labai greitai pavarčius archyve saugomus dokumentus.

1939 m. liepos 13 d. E.Piotrovskis įteikia Vilniaus miesto pramonės ir prekybos skyriui prašymą leisti steigti motociklų ir automobilių remonto dirbtuves. Apie automobilių gamybą nė žodžio.

Dokumentuose matosi ir planuojamos darbų apimtys. Dirbtuves ruošiamasi įrengti nuomojamose patalpose Vilniaus g. Nr. 8, samdyti du šaltkalvius.

O įrangos sąrašas įspūdingas: šaltkalvio stalas su šaltkalvio įrankių komplektu, spaustuvai, suvirinimo acetilenu aparatas, motociklų spyruoklių remonto įrenginys ir tekinimo staklės.

Taigi automobilių „Hart“ fabrikas buvo pamirštas.

Ričardas Žičkus, ETM transporto ekspozicijos kuratorius

Komentarai (1)