Ši pražiūrėta teorija gali būti trūkstama EM Drive veikimą paaiškinanti grandis

Kad ignoruoti reikia parodyti, kad šitą situaciją skaičiuoja blogai. Pagal Niutoną gaunam maždaug, kad užlinkus fotonui jo energija sumažės: delta_E_fotono = (1/2) * E_fotono_iki_saveikos^2 * sin(užlinkimo kampas)^2 / (kūno_masė * c^2) Čia su prielaida, kad fotonas nekeičia kūno vidinės energijos. Jei pvz ją didina/šildo tai fotono energija sumažės dar labiau, jei šaldo kūną fotono energija sumažės mažiau.

a) fotonas nelinksta, tik gali būti sugeriamas ir vėl išspinduliuojamas, t.y. atspindimas; ir net jei linktų, kaip, pvz., elektronas statiniame elektros lauke, energijos užlinkimas savaime niekaip nepakeistų, t.y. pasikeistų impulso vektorius, bet ne impulso modulis; b) fotono energija NIEKADA nesikeičia ir lygi hf; c) difrakcija ir interferencija būtų iš vis negalima, jei fotonas būtų klasikinė dalelė, tik aprašant fotoną kaip bangą gauname teisingą fotono elgsenos matematinį modelį.

a) Šiuo atveju sunku kūnui perspinduliuoti į savo pusę, pats kūnas savim užstoja tą kryptį kur reikia perspinduliuoti. Na, bet jei paviršiaus nelygumai veikia kaip retransliacijos / perspinduliavimo bokštai tai irgi gerai, energijos ir impulso tvermės dėsniam nesvarbu kaip tiksliai procesas vyko. b) Bent jau perspinduliuojant tai tikrai gali keistis : pvz atsitrenkus į judantį greičiu v veidrodį (c-v)/(c+v) karto sumažėja, jei vejasi veidrodį, (c+v)/(c-v) karto padidėja jei susiduria priešpriešais. c) Nieks nedraudžia įsivaizduoti fotoną kaip enegetinį/banginį kirminą, kuris pats sau tiesia tunelį, tarsi judėtų šviesolaidžiu. Matomai vakuumo/terpės savybės tokios, kad jis negali išsiskleisti kaip vandens banga į visas puses, nors vistiek lieka banga, bet turi dalelių savybių nes juda savo sukurtu siauru tuneliu. D) Jei čia nebūtų galima taikyt klasikinių energijos ir impulso tvermės dėsnių tai nieks nežiūrėtų į EmDrive kaip į kažką labai abejotino.

Žiūrėtų ir žiūri, nes EM drive neįsipiešia ir į neklasikinius (kvantinės mechanikos ir reliatyvistinius) tvermės dėsnius.

Šiuo atveju būtent taip https://en.wikipedia.org/wiki/Doppler_radar#cite_note-2

Doplerio efektas nekeičia energijos, tai viso labo energijos (dažnio, bangos ilgio) transformacija dėl pasikeitusios atskaitos sistemos. To pačio dažnio spinduliuotė skirtingose atskaitos sistemose yra skirtingo dažnio. Jei žinai, koks dažnis turėjo būti šaltinio sistemoje, ir žinai gautą dažnį, gali apskaičiuoti greitį.

žmones ant žemės su lazeriukais abu šviečia į automobilio veidrodį , vienas iš priekio , kitas iš nugaros pusės. Vienas gauna atspindį su padidėjusiu dažniu ir fotono energija, kitas su sumažėjusiu dažniu ir energija. Abu stebėtojai yra žemės atžvilgiu nejudantys, taigi čia ta pati atskaitos sistema, tarp jų pačių nėra jokio doplerio. Gautą nuo auto atšvaitą jie gali veidrodžiu nusiųsti viens kitam be jokių dažnio pokyčių palyginimui (arba lyginti savo išspinduliuotą dažnį su atsispindėjusiu nuo judančio veidrodžio).

Tai yra trys skirtingos atskaitos sistemos (pirmo stebėtojo, antro stebėto ir automobilio) ir keturi fotonų šaltiniai. Veidrodis sugeria fotoną, o tada išspinduliuoja atgal, t.y. toks pats šaltinis kaip lazeris.

Na gerai, aš kažkaip truputį "atsikandau" pilot wave idėjos. Kas jei labiau panagrinėti minėtą "tunelio" modelį. Tikrai kodėl tikima, kad banga tai kažkas būtinai plintančio į visas puses ar dideliu kampu erdvėje. Jei eteris turi kiek kitokias sąvybes nei vanduo (kas yra visai natūralu) ir neduoda bangai skleistis. Tarkim viskuom kitkuom ta banga kaip ir klasikinė tik negali išsiskleisti erdvėje. Kad skrenda porcijom tai natūralu, nes jų šaltinis turi/gali išmesti tik ribotą porciją energijos. Klausimas koks (esamas/žinomas, būsimas) eksperimentas tai galėtų paneigti? Šiaip tada ir dalelė gautusi to pačio modelio modifikacija: su fotonu energijos nutekėjimas uždarytas į šonus , o dalelei energijos nutekėjimas uždarytas visom kryptym. Turim savotišką stovinčią bangą.

Na tai duok savo modelio matematiką. Tada bus galima palyginti su standartiniu ir aiškiai nustatyti skirtumus.

Kažkaip ta pilot wave pradėjo kelt didelių abejonių bandant taikyti ją fotonui. Kažkaip fiziškai realistiškiau atrodo vaizdinys, kad fotonas yra banginis procesas skrendantis labai siauru tuneliu. Bet tada kur jis interferuoja double slit eksperimente? Iškart už slitų? Tai , kad nelabai, atstumas tarp slitų gali būti, kad ir 1000 kartų didesnis už bangos ilgį, kažkaip nerealistiškai atrodo. Jei tarti, kad interferuoja galutiniam taške ant ekrano irgi nerealu, kad 2 siauri tuneliai pataikytų į vieną atomą. Plius tai nesiderina su eksperimentais kur naudojami pavieniai fotonai. Kažkaip vistik fotonas turėtų nesiskaidyti , bet būti nukreipiamas. Iš Kazimiero efekto kaip ir numanom, kad erdvėj yra daug stovinčių bangų, gal jos tiesiog jau laukia atskrendančio fotono, o fotonas pats būdamas siaura banga rezonuoja su tom kurios atitinka jo dažnį arba yra kartotinės. Tarsi miške jei medžiai susodinti kažkiek periodiškai galima pamatyti tarsi prošvaiščių kur/kokia kryptim būtų lengviau praeiti. Tada topt mintis, kažkur tai jau girdėta, ogi Myslius (!) apie tai rašė visai nesenai, bet aš kažkaip neatkreipiau dėmesio / neįsigilinau. Spėju tai gal galėtų paaiškinti netgi susietumą be abra kadabrų. Reiks pabandyti pasigilinti. Čia dar šiaip kaip ir įliustracija kai reiškiniai yra nors kiek ne atsitiktiniai jie pradeda duoti tarsi interferencinį piešinį: https://www.random.org/analysis/#visual

Interferencija arba bangavimas nevyksta pries slit'a. Paimk lazeri is sviesk pries double slit'a i ji sakykim metro atstumu. Interferencijos paternas nesusiformuoja ant pacios gardeles, bet sviesa praejusi uz gardeles 1 metro atstumu suformuos interference pattern'a. Taip kad galima atmest kazkiek tais turimu ideju. Nemanau kad fotona galima isivaizduot kaip kazkokio riboto dydzio objekta (ypac jo bangos ilgio). Labiau jis smoothed erdveje atrodo nei kad koks clumpsy chunk of matter. Na jei dar nori palauzyt galva tai man kartais artodo kad bangos ilgis rodo kaip greitai pilot wave propaguoja erdve. Cia pvz kaip radio wave's sugeba apeiti kalna (neskaitaint atmosferos scatering'o) https://www.electronics-notes.com/image ... ion-01.svg Kuo bangos ilgis didesnis tuo sugeba daugiau (greiciau) nueit. Visible bangos ilgiai labai mazi, tai praktiskai visai nedefractina (boksto uz kalno nesimato) Cia tam difraction nereikia ne slito. Is vienos puses vyksta. Kazin jei idetai radio wave scattering'a i young'o formule ar panasius kampus prognozuotu? nors ten tiesa yra slit'o plotis minimas, cia nera. Bet visviena siuliau prastint duoble slit i vienguba slita, tai dabar siulau suprastint iki puses slito kad perprast light nature.

No frickin way, that's not possible. HOW? WHY? Pabandyk sita eksperimenta, puse lazerio sviesos uzdengia puse popieriaus. https://i.imgur.com/2G7VirM.png Kaip manai ka turetu grazint? Man grazina suknista fringe pattern'a? WUT??? reiks padandyt su razor blade'u Neimanoma kad jis butu?! Kokio velnio? Razor blade astriausias ir tikriausiai lygiausias dalykas namuose. Pabandziau su razor blade'u. Tai irgi grazina fringe. Tiesa mano lazeris ties paciu viduriu biski streikuoja. Idomu kaip su geru lazeriu tai atrodo. Kolkas panasu kad fringe yra is diffraction puses, ne interferencijos, nors negaliu tiksliai atskirt del prasto lazerio. Diffraction fringe tai gal logiska, interference jau butu keista. Bet ir siaip keista kai matosi juodos horizontalios linijos kuriose sviesa nepatenka ir tuo paciu matosi zemiau(?)/auksciau(?) ju sviesa kuri patenka. Hm. Tavo lazeris geresnis, pabandyk.

Kas del bangu ilgiu tai taip, keista. Beveik "zmoniski". Surask eksperimenta kuriame buvo su zema temperatura atlikta single arba half slit difraction. Arba siulyk kur skysto azoto gaut

Labai jau primena toki elgesi: https://www.youtube.com/watch?v=eLQ2atfqk2c?t=0h50m20s

Grožio salonuose kur gydo karpas būna skysto azoto. Jas tiesiog nušaldo. Bet aš abejoju ar pats kūnas daro tas pilot bangas, mane labiau vilioja įdėja patikrint kažką tokio: https://www.youtube.com/watch?v=63vMpt5QAWE Tarkim vakuume/eteryje vyksta kažkokie procesai/sąveikos kurie sukelia bangas. Jei aplinkui nieko nėra gaunam visiškai atsitiktinį piešinį, bet jei kažkas yra (kažkoks kūnas) kuris gali atspindėti tas bangas vaizdas gausis jau nebe visiškai random. Jame/tame piešinyje bus informacija apie šalia esantį kūną nors ir sumaišyta su visiškai random triukšmu. Na kaip vizualizacija kur linkas su random skaičiais. Mano įtarimas, kad lokalus banguojantis fotonas / dalelė sąveikautų su šituo foniniu bangavimu būtent taip kaip žinom iš eksperimentų. Gal čia būtų lengviau padaryti programinį modelį/eksperimentą nei realų mechaninį kur daro su droppletais šokinėjančiais virs vandens.

Na man tai sakau del to triuksmo vykstancio didziausias klaustukas tas kad sviesa keliauja tiesiai. Kad ir milijonus sviesmeciu nukeliavus visviena neprarandama jokios light del to triuksmo taip lyg to triuksmo ne nebutu. Vienintelis praradimas tai butu kosmologiniu masteliu kai 18 GLyr atstumu prarandama apie 20% sviesos kas aiskinama dark energy. Kaip tokios bangos pavyzdziui aiskintu refractive index'a? Man atrodo tas triuksmas yra kokia 1 visible light fotonas kubiniam metre. Ar kazkas tokio ziauriai mazo.

Paziurek braunian motion, kur dalele atsitiktinai trankoma is visu puse. Nenuspejamas kelias tampa, net jei ir butu koks momentas. Kitas dalykas daleles judedamos nesustojo del to triuksmo.

EM bangos yra skersinės, o triukšmas gali būti ir išilginės bangos ( kaip gaso pvz ) ir sklisti į visas puses iškart nuo savo šaltinio. Dėl energijos nutekėjimo koks skirtumas ar fotonas ar elektronas. Elektronas gali toli nekeliauti, bet išlaikys savo ramybės masę labai ilgai. Koks tas energijos uždarimo mechanizmas (tiek fotone tiek elektrone) mes nežinomom, betieka tik postuluoti , kad taip yra kol kas. Elektronas trankosi daugybę kartų visur , bet energijos neišbarsto, kodėl fotonas tada turėtų. Mano lazeriukas nėra labai kokybiškas, pasukinėjus fokusavimą atsiranda lyg dvi šviesesnės zonos tiesiog šviečiant į sieną be jokių kliūčių. Nesigilinau kas tai galėtų sukelti. Kur tavo nuoroda į paveiksliuką su radio bangom ir kalnu labiau atrodo kaip bangos greitis būtų mažesnis prie kalno paviršiaus todėl bangos frontas užlinksta. Beto nėra jokių eksperimentinių įrodymų, kad ilgos radio bangos sklistų fotonais kaip šviesa. Tik trumpų bangų/šviesos teorinis modelis perkeltas į ilgas bangas. Nors pasaulis turėtų neturėti lijininių sąvybių per visas reikšmes. Kada nors turi pasireikšti neliniškumas, kokybinis šuolis keičiant kažkokį parametrą labai dideliam diapazone. Na maždaug kaip čia bando teigti: http://eur-physics.campus.ciencias.ulis ... age_id=407 Mane kažkaip stebina, kad Feynmanas tokią grynai matematinę pažinimo metodologiją vadina "modern science", jei jau inkai tokią naudojo Tiesa pasakius nežinojau, kad ispanai sudegino šimtus tūkstančių inkų raštų ir kad išliko tik 3.

Beveik nepastebima ir panasu i linijine progresija kai wavelenght dideli, bet artejant link planko stipriai skiriasi. Atrodo taip lyg bet kokia energija/mase, turi du sprendinius bangos ilgiui, vienas bangos ilgis yra zemiai planko, Plankas ties (1, 1) randasi. Horizontaliai bangos ilgi, vertikaliai energija.