Ši pražiūrėta teorija gali būti trūkstama EM Drive veikimą paaiškinanti grandis

Formulė teisinga, o tavo formulė įtartinai primena doplerį, kuris nepaneigia pirmosios formulės, o konvertuoja energiją į kitą atskaitos sistemą.

Na taip, cia is reliatyvistinio doplerio ir reliatyvistines mases isvesta. Bet tai kokios sistemos? cia v nefiguruoja. Nera atskaitos. Tame ir triukas kad atsikratyt v galima. Tiksliau isskaiciuoji v is reliatyvistinio doplerio efekto. tada isskaiciuoji v is reliatyvistines mases. V issibraukia. Lieka grynai E (galima sakyt m) ir daznis. Ju santykis nera konstanta. t.y. nelinijine priklausomybe. Atskaitos sistemos cia nera, nes nera v. Beto du sprendiniai tai paciai masei/energijai, vienas maziau planko, kitas ne. Puikiai matosi kaip matematika sueina ties v,m,t,d,E. t.t. atitinka tai kas zinoma ir ju bent kuriu ju dvieju tarpusavio santykiai pilnai normalus. Bet tai kas darosi su frequency ir wavelenght? bizarre. E=hc/lamda irgi nera atskaitos sistemos

Negalima, tiesiog skaičiavimuose supainiojai skirtingas atskaitos sistemas. E=hc/lamda išraiškos rezultatas priklauso nuo lambda, kuri savo ruožtu priklauso nuo to, iš kokios atskaitos sistemos matuoji. Dėl reliatyvistinio doplerio skirtingi stebėtojai matys skirtingą bet kokio objekto, įskaitant fotoną, energiją. Todėl skaičiavimuose būtina labai kruopščiai sekti, kurios sistemos atžvilgiu ką skaičiuoji, priešingu atveju gausi tvermės dėsnių "pažeidimus". Šiuo atveju, nematant skaičiavimų, sunku pasakyti, bet įtariu, kad hc/lamda prilyginai mc^2 ir ant masės dar lorenco faktorių užmetei, kas yra klaida.

Pagalvojau , o kiek gi galima sumažinti lazerio šviesos tašką / spotą. Čia pvz žmonės aptarinėja šitą klausimą: https://www.researchgate.net/post/The_m ... be_focused Prisiminus Mysliaus eksperimentą žinom , kad atstumas tarp slitų gali būti gana didelis. Bent jau 1000 kart didesnis už bangos ilgį. Gal ir dar didesnis ? Na gerai, tada nukreipiam tokį ultra sufokusuotą spindulį taip , kad vienam slitui tektų gerokai daugiau fotonų negu kitam. Tada žiūrim interferenciją. Galimi scenarijai: 1) interferencijos kokybė sumažėją. Taip turbūt turėtų nutikti pagal standartinę QM interpretaciją, nes mes žinom, kad pro vieną slitą praeis daugiau fotonų. Pagal šitą QM interpretaciją jei žinotume, kad visi fotonai praeis pro vieną slitą, tai interferencijos turėtų nebūti visai. Nes tada mes žinom pro kurį paeis. Jei žinom , kad praeis nevienodas kiekis tai tada turėtų tiesiog pablogėti interferencijos kokybė. Dalis vaizdo būtų užblūrinta. 2) interferencijos kokybė /vaizdo kontrastas nesikeičia. Taip turėtų nutikti jei teisingesnė pilot wave interpretacija. Pagal šią interpretaciją nors ir visi fotonai gali praeiti tik pro vieną iš slitų ir vistiek turi gautis kokybiška interferencija. Kokių minčių būtų?

Atrodo dviguvo plyšio interferencija dingsta šviečiant tik į vieną slitą. Padariau 1 mm tarpą tarp plyšių , kad net kinietiškas lazeriukas galėtų tiek susifokusuoti. Nukreipus lazeriuką į tarpą tarp slitų šviesa praktiškai nebepraina, plika akim nebesimato nieko ant ekrano. Nukreipus į vieną iš slitų ant ekrano matosi tik interferencija būdinga vienam slitui, gal dar kokių triukšmų , bet gražios interferencijos kokia būna šviečiant į abu slitus nebeliko. Na gerai , kol kas laimi standartinė QM interpretacija, bet gi sakoma , kad čia tik interpretacija ir visos jos gali vienodai gerai paaiškinti eksperimentus. Tai dabar kaip pilot wave šitą reikalą paaiškintų ?