Prancūzų mokslininkas Jules Combarieu yra sakęs, kad „muzika yra galvojimo su garsu menas“. Niekas nenori, kad jo minčių būtų klausomasi, todėl ir muzikinis skonis dažniausiai išduodamas nenoriai. Tačiau mokslininkai sako, kad pagal jį galima daug pasakyti apie žmogaus asmenybę. Koks žanras jums pats mieliausias? Kurio klausotės dažniausiai? Štai kokius asmenybės bruožus pagal tai gali nustatyti mokslininkai.

Dr. Adrianas Northas 2010 metais atliko tyrimą, kurio metu apklausė 36 518 žmonių iš 60 skirtingų šalių. Tai - didžiulis darbas, tačiau tikslas buvo pažiūrėti, ar muzika atspindi charakterio bruožus. Tam reikalingas didelis informacijos kiekis, kitaip rezultatai būtų nepatikimi. Tyrimas parodė, kad muzikinis skonis iš tikrųjų yra susijęs su asmenybės bruožais. Žmonės naudojasi muzika save apibrėždami ir rasdami ryšį su kitais žmonėmis. Taigi, kuo pasižymi specifinių žanrų gerbėjai pagal Northą:

• Repas/hiphopas: aukštas pasitikėjimas savimi, draugiškumas, nesirūpinimas aplinka
• Sunkusis metalas: žemas pasitikėjimas savimi, švelnumas, santūrumas
• Indie Rock: žemas pasitikėjimas savimi, tingumas, kūrybiškumas, užsispyrimas
• Elektroninė ir šokių muzika: bendravimas, užsispyrimas, draugiškumas, kūrybiškumas
• Klasika: aukštas pasitikėjimas savimi, introvertiškumas, draugiškumas aplinkai
• Pop: žemas kūrybiškumas, aukštas pasitikėjimas savimi, darbštumas, draugiškumas, nervingumas.

Taigi, Adrianui Northui pavyko nustatyti, kad muzikinis skonis yra labai tampriai susijęs su asmenybe. Tačiau kodėl skirtingi asmenybių tipai mėgsta skirtingą muziką? Į šį klausimą gali atsakyti 2007 metais atliktas tyrimas, kuris parodė, jog muzikos klausymas yra susijęs su trimis pagrindinėmis psichologinėmis funkcijomis: darbingumo gerinimu (ar ne geriau mankštinatės, kuomet girdite mėgstamą muziką?), smalsumo stimuliavimu (padeda pasinerti į savo mintis) ir emocijų sukėlimu.

Žmonės renkasi muziką pagal tai, kokią funkciją jie nori, kad ji atliktų. Kadangi žmogaus nuotaika yra susijusi su asmenybe, muzikinis skonis gali parodyti, koks žmogus yra iš tikrųjų. Tačiau muzikinį skonį lemia ne tik asmenybė. Mokslininkai pastebi, kad tokie faktoriai kaip amžius, lytis, tautybė, ir socialinis statusas, gali padėti gana taikliai nuspėti 30 % žmogaus muzikinio skonio.

Northas taip pat pastebėjo, kad džiazo, klasikinės muzikos ir operos mėgėjai įprastai yra labiau išsilavinę ir turtingesni. Šios kategorijos yra lengvai išmatuojamos, priešingai nei asmenybė. Mokslininkai žino, kad tokie tyrimai turi vieną minusą - dalyviai gali meluoti.

Žmonės suvokia, kad muzikinis skonis yra sietinas su asmenybe, todėl jie dažnai meluoja, bandydami pasirodyti geresniais. Dar daugiau - žmonės meluoja ir patys sau, bandydami save įtikinti kad jiems tam tikros muzikos rūšys nepatinka. Tai tokiems tyrimams suteikia nemažą paklaidą.

Beje, kitas tyrimas parodė, kad psichopatai labiausiai mėgsta repą. Tai šio žanro mėgėjai būna ir draugiški, ir psichopatai? Matyt, reikia platesnių tyrimų.

Komentarai (2)