Kiek kainuoja jūsų geriausias draugas? „Bank of America“ atliktas tyrimas atskleidė liūdną tiesą

Draugystė nelygų draugystei. Todėl tie kurie sako, kad draugų atsisakytu už 100 eurų, greičiausiai tikru draugų ir neturi, o tik pažįstamus.

tikri draugai nesiskolina pinigu ar ko nors kito. draugystes esme - lygiaverciai santykiai. jei prasai paskolint -tu is draugo tampi skolininku , o draugas tampa tavo fundatorium. nelygiaverciai santykiai. pinigu suma nesvarbu. draugas gali tik arba duot , arba kazkaip issprest problema. savanoriskai. o skola yra finansinis isipareigojimas. jei pasiskolino nors viena karta - viskas. tas kuris skolinosi -pardave draugyste mainais i finansine nauda. cia net nera jokios vietos kitokiems isvedziojimams.

Yra geras posakis. Draugą bėdoje pažinsi. Jei draugą ištiko bėda dėl kurios jam skubiai reikia 1000 eurų. Kaip tu elgsiesi? 1) Neduosi ir neskolinsi. 2) Paskolinsi. 3) Atiduosi jam ta 1000 euru. Jei draugas nori prabangios kelionės ne pagal savo kišenę tada neskolinčiau, bet jei rimtai kažkam reikia, o tu neskolini, nes draugai neskolina, tada ... 1000 eurų tikrai nėra ta suma kuria gali tiesiog atiduoti. Nebent uždirbti tiek, kad 1000 eurų tau tik smulki grąža. Todėl pagrindinė problema nėra skolinimas ar ne skolinimas, bet kodėl skolinasi ir kodėl vėluoja gražinti.

ne draugai neskolina , o draugai nesiskolina. tera trys variantai, kaip islaikyt draugyste: 1. jei jis tikras draugas, ir mato kad man jam paskolint 1000€ yra sudetinga, jis neprasys. nes brangins draugyste. arba as jam ta iskart isaiskinsiu. ir issaugosiu draugyste, tik siektiek apsilpusia. jam suteiksiu teise rinktis - svarbus as jam draugas ar ne, nors ir neskolinantis 2. jei man tai nera sudetinga, as jam tiesiog duosiu. bet tik vienakart. plius pasistengsiu jo problemas pasprest, kad jam nereiketu prasinet. ta prasme isikisiu aktyviai, o ne metysiu babkes aklai. arba jei matysiu kad situacija beviltiska ir jam babkes svarbiau, duosiu del to kad juo atsikratyt kaip draugu. 3. jei man tai sudetinga, bet matysiu kazkokios naudos sau, galvosim kazkoki abiems naudinga varianta. o tavo variantai , jei ateina ir aiskina, kad jam turiu duot neatlygintinai 1000€, vien del draugystes palaikymo ar kaip tu ten aiskini, tai atsakymas butu tik vienas - "eit n*". tikri draugai spaudimo nedaro. taip pat ir nesizemina iki draugystes matavimo pinigais. jei jie apie tave galvoja, kad tu jam esi tik pinigu bankas - tai toks cia ir draugas.

: ten kur pinigai - ten draugų nėra, ten verslas. Draugystė ar tiesiog partnerystė yra tada, kai tu tiesiog žinai jog ištikus bėdai tau padės, gal ne už dyką bet padės.

Kokie jūs visi gnomai. Tikri draugai gali viską. Ir skolintis ir skolinti ir pamiršti ir dovanoti ir t.t. Paskaičiau straipsnį kaip vaikas. Buvau toks naivus. O bet tačiau realybė daug niūresnė. Pasirodo negalima su draugais būti per daug atviru nes būsi pamatuotas, ir jai svoris bus netas pavirsi "vasalu" - nelygiaverčiu partneriu.

Nors prieš kelis metus čia buvo apie tai straipsnis, bet apie jį dauguma pamiršo arba nesuprato. Jame buvo rašoma apie apklausą, kurioje klausė kaip vertinami tris skirtingi veiksmai. Iš darbovietės pasiimti pieštukų, rašiklių, popieriaus ir kitu smulkių daiktų, antras klausimas kaip vertina grynųjų pinigų paėmimą iš kasos ir trečia, darbo vaizdavimą, bet realiai nedarbą. Dauguma nieko blogo nematė smulkių daiktu pasisavinime, bet grynųjų pinigų paėmimą laikė vagyste, ne dirbti darbo metu taip pat nieko blogo nematė. Bet realiai visi šie tris veiksmai yra vienodi. Bet kokius daiktus reikia pirkti už pinigus, todėl tai lygiai tas pats kas vogti grynuosius, bet dauguma to nesuvokia. Kol tu esi darbe, tau darbdavys moka atlyginimą ir už tave moka mokesčius valstybei, todėl tyčinis darbo simuliavimas taip pat yra vagystė. Žinoma žmogus ne mašina ir negali dirbti 8 valandas per para be pertraukos. Bei darbo kodekse parašyta, kad darbuotojas turi poilsio minutes. Todėl dešimt minučių per valandą galima skirti ir su darbu nesusijusiems veiksmas. Bet sėdėti dvi valandas be pertraukos delfije, tai jau vagystė iš darbdavio. Tas pats ir su pinigų skolinimu draugams. Jei tavęs paprašo padėti nuravėti daržą, kas užtruks visa darbo diena, tai yra tas pats kas atiduoti visos savo darbo dienos atlyginimą. Paskolinti kažkokį daiktą, tai tas pats kas skolinti pinigus. Pinigai nėra kažkas ypatingo. Tai ir tavo laikas ir daiktai kuriuos turi. Todėl nėra didelio skirtumo, atiduoti pinigus, atiduoti daiktus (kurie tau vis dar reikalingi) ar atiduoti savo laiką (kuri gali panaudoti kažkam įdomesniam veikimui arba darbui).

Cia reiketu papildyti viena salyga - jeigu sededamas delfyje 2 valandas nepadarai sutarto rezultato. Is esmes negalima vadinti vagyste abstraktaus laiko, neatsizvelgus i sukurta verte. Jeigu kazkas ta pati padaro 2h greiciau nei kiti, ir tas 2h narso inete, tai cia "vagyste" labai jau filosofine gaunasi, labiau maksimalaus potencialo nepanaudojimas.

O kiek jūs draugų turit? 10? 20? 100? Tiek kiek feisbuke? Ten ne draugai, o geriausiu atveju pažįstami. Aš pavyzdžiui turiu 3 draugus.

Ne, šita sąlyga yra įrašyta darbo sutartyje ir priklauso nuo darbo pobūdžio. Gali būti intelektinis darbas, kuriam tavo komentaras tinka. Ne tai kad greičiau dirbi ir dėl to gali sėdėti 2 h delfije, bet gal greičiau dirbi, nes sėdi 2 h delfije. Tai yra galimas variantas, bet aš kalbėjau apie darbus kuriems tavo intelektas neturi įtakos. Todėl tu negali jų padaryti greičiau nei dėl savo įgūdžių, nei dėl poilsio. Jei tavo darbo našumas nepriklauso nuo tavo poilsio laiko, tada 2 h sėdėdamas delfije tu vagi iš darbdavio, bet jei tavo darbo našumas priklauso nuo tavo poilsio, tada 2 h sėdėdamas delfije tu uždirbi darbdaviui. Viskas priklauso nuo darbo.

: 1. Kodėl emigrantai geriau sutaria su kitataučiais? Todėl kad kitataučiai tave vertina kaip lygiavertį partnerį ir su tavimi dalinasi. Tos pačios tautybės individai apeliuodami į tautinį bendrumą žiūri ką iš tavęs "nupisti". 2. Gyveni emigracijoje - venk lietuvių arba nesant kitos išeities - niekada nepirkit maisto kartu, turite aiškiai atriboti: čia mano, čia tavo ir konfliktų nebus (barteriniai mainai); 3. Viskam yra ribos. Absoliučiai viskam.

tame ir esme draugystes. draugaut gali nelygiaverciai zmones. draugyste tai nelygiavertiskumo ignoravimas. bet kai pradedama matuotis ir svertis - galas draugystei. prie to priveda bet kuris. tas kur daugiau gali - pradeda kazkuo puikuotis. o tas kur maziau gali - pradeda kazko prasinet. abu turi jaust saika. jei jus manot, kad draugas turi uz jus daryt viska naudodamas savo resursus neatlygintinai - tai jus nesuprantat draugystes draugyste tera tik bendra veikla kuri abiems idomi. kuo daugiau tokios veiklos - tuo geresni draugai. interesu sutapimas ir bendri motyvai. ir tiek.

Neturiu draugu, turiu viena gera pazystama jam paskolinciau gal koky 100euru,bet niekam kitam. Seip kolegom is darbo iki kokia 10 euru 20 jau butu gaila nes nepasitikiu. Ir seip skolinti zmonems kuriu nezinai gerai ar nepasitiki nesiulyciau nes santikiai gali buti idealus ir pasibaigti akimirksniu kaip perzengsit skolininko ir skolintojo riba. Santykiai iskart kitokie ir tai gan nemalonu. Geriau neskolint.

- Hmm. Optimaliai išsukai. Darugystė atsiranda kai yra bendri interesai ir ji yra tol kol kažkas nepradeda ja naudotis; - Pagal gamtos dėsnius, jeigu du indai "per draugystę" sujungti vienas su kitu, iš pilnesnio indo vanduo bėga į tuštesnį kol susilygina. Tad ilgainiui draugystė pasidaro įmanoma tik tarp lygiaverčių partnerių, nebent bendroje veikloje resursai nėra svarbūs: tiesiog jis naudoja geresnę yrangą nei tu, visa kita - profesionalumas , t.y. draugystės traukos taškas.