Skamba kaip iš fantastikos filmo: pirmą kartą istorijoje „paturbintos“ žmogaus smegenys, perspektyvos labai šviesios ()
Pastaruoju metu turbūt visi, pradedant Elonu Musku ir Masačiusetso technologijų universitetu ir baigiant JAV gynybos ministerija ieško galimybių „patobulinti“ žmogaus smegenų darbą implantų pagalba. Ir, rodosi, vieniems jau tai pavyko – pirmą sykį žmonijos istorijoje.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Profesorius Dongas Songas iš Pietų Kalifornijos universiteto pademonstravo smegenų implanto žmogaus atminties gerinimui galimybes. Biomedikas pristatė tam tikrą „atminties protezą“ Vašingtone vykusiame neurologijos bendruomenės susitikime. Pirmą sykį žmonijos istorijoje atsirado elektroninis prietaisas, gebantis efektyviai pagerinti žmogaus atmintį.
D. Songo komanda savo įrangą patikrino su 20 savanorių, kurių gydymui nuo epilepsijos buvo pritaikyta smegenų elektrodų technologija. Su jų pagalba D. Songas prie smegenų prijungė savo įrenginį, kad jis galėtų rinkti informaciją apie smegenų veiklą testų, skirtų stimuliuoti trumpalaikę, arba darbinę atmintį, metu.
Vėliau mokslininkai nustatė struktūrą, susijusią su optimalia atmintimi, ir panaudojo įrenginio elektrodus smegenų stimuliavimui pagal iš anksto numatytą šabloną testų metu. Sprendžiant iš gautų duomenų, tokia stimuliacija pagerino trumpalaikę atmintį 15 proc., o darbinę – 25 proc.:
„Mes kuriame neurologinį kodą smegenų funkcijos gerinimui. To dar niekas niekada nedarė“, – aiškino jis.
Maža to, be visiems suprantamo teigiamo atminties gerinimo efekto, šis įrenginys gali visiškai pakeisti žmonių, kenčiančių nuo silpnaprotystės ar sergančių Alzheimerio liga gyvenimus. Norint suprasti, kokio tai mąsto atradimas, užtenka žinoti, kad neseniai vienas iš „Microsoft“ įkūrėjų ir filantropas Billas Gatesas investavo 100 mln. dolerių šių ligų tyrimams ir būdams išgydyti atrasti.
Šiuo metu D. Songo įrenginys dar yra išbandomas, tačiau jo atsiradimas klinikinėje praktikoje yra visiškai tikėtinas, rašoma „New Scientist“.
