Gydytojas paaiškino, kaip per nežinojimą įjungiame riziką keliančius genus ir kaip juos paprasčiausiu būdu išjungti ()
Alzheimeriu sergantys artimieji – padidinta šios ligos rizika, bet – dar ne nuosprendis. Turint tinkamų įpročių, galima nugalėti ir genus. Taip sako LRT laidos „Klauskite daktaro“ vedėjas, gydytojas Alvydas Unikauskas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Naujausi ir labiausiai stebinantys tyrimai rodo, kad, jeigu šeimos narys serga Alzheimerio liga, jūs galite turėti šios ligos geną. Bet jūs nesate bejėgis ir galite kažką padaryti, o pirmas dalykas, kurį padaryti galite, – pakeisti savo mitybą“, – tvirtina A. Unikauskas.
Jo žodžiais, geną galime įjungti ir išjungti, o tai dažnai bei didele dalimi priklauso nuo mūsų.
„Norite tikėkite, norite ne, bet genai nėra nuosprendis. Vienas iš trijų Alzheimerio ligos atvejų gali neįvykti, jei tinkamai vykdoma profilaktika. Nėra geresnio būdo tai padaryti, kaip neutralizuoti geno neigiamą efektą su mitybos pagalba“, – tikina gydytojas.
Pasak jo, produktus, kurie atitolina senatvinę demenciją, vartojame visi, tačiau greičiausiai ne kasdien ir nepakankamai.
Tačiau ne mažiau svarbu ne tik, ką valgote, bet ir koks jūsų mitybos režimas.
„Svarbu, kai tarp valgymų nieko daugiau nevalgote. Paros bėgyje žmonės įpratę maitintis tvarkingai: pusryčiai, priešpiečiai, pietūs, pavakariai, vakarienė ir pan., tačiau reikia daryti valgymo pertraukas“, – pataria A. Unikauskas.
Jeigu norime, kad mūsų organizmas tinkamai funkcionuotų, turime jam duoti laiko paros bėgyje maistą suvirškinti ir pereiti į visai kitokį energijos gavimo būdą. Tam reikalingos 16 ar bent 14 val. pertraukos tarp valgymų.
„Šis būdas naudingas ne tik tam, kad tilptumėme į kelnes, tai taip pat gali padėti jūsų smegenims“, – mano specialistas.
Naktį smegenys ilsisi ir naudoja kitą būdą energijai gauti. 14 valandų be jokio maisto sumažina kalorijų suvartojimą ir gali sumažinti Alzheimerio ligos riziką perpus.
„Jeigu įsivaizduotume smegenis kaip hibridinį automobilį, energiją galite gauti iš nešvaraus kuro, o žmogui toks kuras yra cukrus, arba galite gauti iš švaraus kuro arba elektros, tai šiuo atveju būtų energijos gamyba iš kūno riebalų“, – pavyzdį pateikia gydytojas.
Po tokio pasninko save apdovanokite žaliąja arbata: naujausi tyrimai rodo, kad žmonės, kurie žalios arbatos gėrė bent vieną kartą per dieną 50 proc. sumažino riziką susirgti Alzheimerio liga.
„Žmonės, kurie turėjo genetinį polinkį sirgti šia liga, sumažino jį iki 86 proc.“, – sako A. Unikauskas.
Į savo mitybos racioną vis dažniau gydytojas rekomenduoja įtraukti ir kiaušinį. Jis ne tik apsaugo nuo Alzheimerio, bet ir gerina kognityvines smegenų funkcijas.
Riebi žuvis – taip pat maistas smegenims.
„Žuvis sveika visiems, bet jei norite maitinti smegenis, rinkitės riebią žuvį: ančiuvius, sviestažuvę, karpį, ungurį, silkę, skumbrę, lašišą, sardinę, syką ir pan.“, – rekomenduoja A. Unikauskas.
