Televizijos seriale „Sostų karai“ (angl. „Game of Thrones“) ne kartą rodoma milžiniška ledo siena, kuri padeda žmonėms apsisaugoti nuo laukinių, milžinų ir negyvėlių atakų. Bet ar tokia struktūra yra įmanoma tik fantazijose? O gal tokią sieną įmanoma būtų pastatyti ir tikroje Žemėje? Kaip bebūtų keista, šis klausimas sudomino net mokslininkus, kurie paieškojo aiškaus ir fizikinėmis bei cheminėmis žiniomis pagrįsto atsakymo.

O atsakymas yra aiškus: ne, nes be magijos tokia siena labai greitai sutrupėtų, rašo livescience.com.

Gigantiškasis ledinis barjeras, seriale vadinamas tiesiog „Siena“, yra apie 215 m aukščio, 480 km ilgio ir pakankamai platus, kad jo viršuje 12 raitininkų gali joti vienas greta kito.

Siena – vienas iš aštuonių stebuklų, kuriuos žmonės sukūrė George'o R. R. Martino knygų serijoje „Ledo ir ugnies daina“ (jos pagrindu kuriamas serialas „Sostų karai“).

Pagrindiniu „statybininku“ įvardijama legendinė asmenybė – Brandonas Statytojas, žygdarbį atlikęs su milžinų pagalba.

Sienos paskirtis – ginti Septynių karalysčių šiaurines teritorijas. O kad pati siena būtų ginama nuo įsibrovėlių iš dar šiauriau esančių nesvetingų žemių, prie sienos prijungtų fortų apsigyveno karinis ordinas, vadinamas Nakties tarnyba.

Tačiau kokio tvirtumo tikrame pasaulyje būtų tokia siena? Anot Aliaskos universiteto Ferbankse (JAV) glaciologo ir pagrindinio tyrimo autoriaus Martino Trufferio, pagrindinė šios sienos bėda yra ta, kad ledas yra vandenyje plūduriuojanti medžiaga.

M. Trufferis apskaičiavo, kad maždaug 200 m aukščio ledo siena savo pamatus slėgtų apie 1,8 megapaskalių (MPa) jėga. Palyginimui, slėgis, kurio pakanka, kad ledynų ledai pradėtų judėti, yra vos apie 0,1 MPa.

„Tiesiog perbėgau per keletą labai paprastų lygčių, kad nustatyčiau, kaip ši siena deformuotųsi dėl savo pačios svorio“, – sakė mokslininkas. Nors jis pažymėjo, kad jo tyrimas yra priskirtinas pramoginio mokslo žanrui, jame galima rasti ir praktiškai naudingų dalykų.

„Tos pačios lygtys yra taikomos ir gerokai rimtesnėse srityse, pavyzdžiui, analizuojant Marso ašigalių ledynų kepurių elgesį“, – sakė glaciologas.

Greitis, kuriuo siena deformuotųsi, labai reikšmingai priklausytų nuo vidutinės kasmetinės temperatūros šio milžiniško statinio apylinkėse.

„Kadangi netoli sienos esama miškų, ten negali būti labai šalta kiaurus metus – tarkime, gali būti apie -10ºC. Tokioje temperatūroje siena susmuktų jau per kelis mėnesius, nors gali būti, kad užtektų vos kelių dienų“, – aiškino M. Trufferis.

Vienas iš būdų išlaikyti sienos stabilumą – smarkiai ją atšaldyti. Pavyzdžiui, pasiekus -40ºC temperatūrą įtempimai ties pamatais sumažėtų maždaug šimteriopai.

„Bet tokių vietų Žemėje yra labai nedaug – tik dalis Antarktidos“, – sakė M. Trufferis.

Visgi, net ir pasiekus -40ºC šaltį, anot glaciologo, siena per keletą metų labai reikšmingai pasmuktų.

„Knygose teigiama, kad siena yra apie 8000 metų senumo, o po tūkstantmečio ji būtų jau kone visiškai plokščia. Tai iš esmės panaikina visą sienos funkciją“, – sakė mokslininkas.

„Darau išvadą, kad ledo siena, kokia ji siūloma knygoje, nebūtų praktiškas gynybinis įtvirtinimas tipinėmis Žemės sąlygomis. Norint išlaikyti jos formą bent kelias dienas, reikėtų ypatingų magiškų galių“, – kasmetiniame Amerikos geofizikų suvažiavime sakė glaciologas.

Galbūt magija ir bus slaptasis sienos tvirtumą užtikrinantis ingredientas. O anot vieno iš Nakties sargybos ordino brolių Samwello Tarly, sieną iš tiesų sutvirtina senoviniai burtai. Tie patys burtai, kurie negyvėliams neleidžia kirsti sienos.

Komentarai (3)