Naujas proveržis: mokslininkai laboratorijoje iš kamieninių ląstelių išaugino tikrą žmogaus raumenį ()
Laboratorijoje iš kamieninių ląstelių išaugintas tikras žmogaus raumuo. Šis pažangus proveržis suteikia naujos vilties sergantiems nuo degeneracinių raumenų ligų, pareiškė mokslininkai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Djujko universiteto šiaurės Karolinoje mokslininkai pirmieji pranešė apie tokį pasiekimą. Jie panaudojo suaugusio žmogaus odos arba kraujo ląsteles ir „perprogramavo“ jas į juvenilinę universalią būseną.
Šios ląstelės vadinamos sužadintosiomis pliuripotencinėmis kamieninėmis ląstelėmis (iPSC).
Kaip ir embrionuose natūraliai susiformuojančios kamieninės ląstelės, iPSC gali tapti bet kokio kito tipo žmogiška ląstele.
Šiuo atveju iPSC ląstelės buvo paveiktos taip, kad tapo raumenų ląstelėmis ir išsivystė į „funkcionuojantį žmogaus raumenį“, moksliniame žurnale „Nature Communications“ pranešė tyrėjų komanda.
„Prireikė daugybės metų bandymų ir klaidų, mokslu pagrįstų spėlionių ir ėjimo mažais žingsneliais iki tos akimirkos, kai iš pliuripotencinių kamieninių ląstelių buvo išaugintas žmogaus raumens audinys“, – sakė tyrimo bendraautorius Lingjunas Rao.
Proveržis pasiektas dėl „unikalių ląstelių kultūroms sudarytų sąlygų“ laboratorijoje ir ypatingo trimačiu spausdintuvu atspausdinto rėmo, ant kurio ląstelės galėjo augti „daug greičiau ir ilgiau“, nei pavyko pasiekti kitiems mokslininkams, sakoma universiteto paviešintame pranešime.
Audiniai susitraukia ir reaguoja į tokius išorinius dirgiklius kaip elektriniai impulsai ar cheminiai signalai, sakė tyrėjai.
Mokslininkai taip pat implantavo raumens skaidulas suaugusioms pelėms, kur tos skaidulos išsilaikė ir funkcionavo mažiausiai tris savaites, nors buvo „ne tokios stiprios“, kaip tikro raumens audinys.
Ši mokslininkų grupė tikisi, kad jų sukurta metodika padės mokslininkams laboratorijos sąlygomis išauginti „nesibaigiantį kiekį“ funkcionuojančio raumens audinių, kuriuos būtų galima panaudoti vaistų bandymams ir išbandyti genetinius degeneracinių raumenų ligų gydimo būdus.
„Perspektyva tirti retas ligas mums yra itin jaudinanti“, – sakė tyrėjas Nenadas Bursacas.
„Kai vaiko raumenys jau ir taip nyksta nuo, pavyzdžiui, Diušeno raumenų distrofijos, būtų labai neetiška iš tokio vaiko imti raumenų mėginius ir tuo kenkti tiems raumenims.“
Šis proveržis pasiektas patobulinus ankstesnius tos pačios komandos darbo metodus. Tie patys mokslininkai anksčiau pranešė apie pirmą funkcionuojantį žmogaus raumenų audinį, išaugintą iš raumenų biopsijos ląstelių.
