Sena Pietų Korėjos ir didelės dalies pasaulio svajonė - Korėjos pusiasalio susijungimas į vieną valstybę. Tauta, padalinta ideologijos ir karo,taip pat neprieštarautų gyventi bendroje sistemoje, kurioje jie galėtų vėl pasimatyti su linijos žemėlapyje atskirtais giminaičiais. Šiaurės Korėja taip pat neatmeta susijungimo idėjos. Tikriausiai neprieštarautų ir sistemos pasikeitimui, bet kelia labai konkrečias sąlygas.

Daugelis nesuvokia, kaip Pietų Korėja gali norėti susijungimo su skurdžia šiaurės kaimyne. Nors jas jungia bendra tauta, akivaizdu, kad Šiaurės Korėjos gyventojų mentalitetas yra visiškai kitoks. Dar daugiau - laisvas judėjimas tarp šalių sukeltų didelių rūpesčių būtent Pietų Korėjos miestams, nes, tikėtina, kad Šiaurės Korėjos gyventojai keliautų į pietus, ieškodami geresnio gyvenimo. Tuo tarpu Pietų Korėjos žmonės norėtų pasižvalgyti šiaurėje, bet tik kaip turistai - ar tai būtų saugu? Bent jau visus gąsdinančios karinės grėsmės nebeliktų. Visgi, susijungimas įmanomas tik jei abi šalys su tuo sutiktų?

Kim Jong-unas savo naujametinėje kalboje paminėjo vieną frazę - „savo pačių tauta“. Tai - dar 2000 metais sukurta idėja, kad susijungimas įmanomas tik abiejų šalių pastangomis, nesikišant jokioms išorinėms jėgoms. Pats Šiaurės Korėjos lyderis išreiškė norą pradėti dialogą, siekiant sumažinti įtampą. Pietų Korėja nedvejodama sutiko ir dabar kaimynės pagaliau kalbasi. Prie derybų stalo, kur dabar dažniau aptarinėjami Pjongčango olimpinių žaidynių reikalai, sėdi tik Šiaurės ir Pietų Korėjų atstovai. Pagrindinis Šiaurės Korėjos priešas nėra pietinė kaimynę - tai JAV. Todėl viena iš susijungimo sąlygų būtų JAV nedalyvavimas procese.

JAV nedalyvavimas iš tikrųjų nėra jokia problema. Tol, kol vyksta dialogas ir Šiaurės Korėja nerengia naujų balistinių raketų ar branduolinių ginklų bandymų, nelabai yra ko pykti. JAV pareiškė, kad iki pat Olimpinių žaidynių pabaigos regione nedalyvaus jokiose karinėse pratybose, taip neformaliai ir netiesiogiai paremdama dabartines derybas. Kita vertus, JAV jau seniau yra teigusi, kad kalbėtis su Šiaurės Korėja norės tada, kai Šiaurės Korėja parodys valią atsisakyti savo branduolinės ginkluotės ir tarpžemyninių raketų programų. Kol kas šis klausimas net nėra ant derybų stalo ir kažin, ar bus artimiausioje ateityje.

Tačiau kol kas derybos kelia optimizmą. Šalys sutiko Olimpinėse žaidynėse žygiuoti po vieningos Korėjos vėliava, Šiaurės Korėja atsiųs savo sportininkų ir padedančio personalo delegaciją ir galbūt netgi prisidės prie organizavimo. Kas žino, gal ir mėgstamiausia Kim Jong-uno merginų grupė „Moranbong“ uždainuos žaidynių atidaryme. Analitikai teigia, kad staigus Šiaurės Korėjos noras derėtis yra būdas parodyti, kad tarp šalių stovi tik JAV interesai. Tačiau patys Pietų Korėjos žmonės mato ir kitų barjerų.

Vienas už Šiaurės Korėją pasisakantis puslapis klausia, kaip šalys gali galvoti apie susijungimą, kai aktyvus Šiaurės Korėjos ideologijos palaikymas yra nelegalus? „Saugumo įstatymais“ vadinami teisės aktai draudžia Pietų Korėjos piliečiams išreikšti palaikymą Šiaurės Korėjai ar komunizmui apskritai. Ar šie įstatymai taps kliūtimi dviejų visuomenių bendravimui ir integracijai? Matyt, priklauso nuo to, kokiu keliu bus nuspręsta eiti. Kol kas pati Šiaurės Korėja, panašu, mėgaujasi tik JAV nedalyvavimu šiose svarbiose derybose.

Komentarai (3)