Mokslininkams pavyko rekonstruoti prieš maždaug 9 tūkst. metų Graikijos šiaurės vakaruose gyvenusios jaunos moters veidą.

Merginos, kurią specialistai pavadino graikišku žodžiu Avgi, išvertus į lietuvių kalbą reiškiančiu „aušra“, griaučių liekanos 1993 metais buvo iškastos Tesalijos regione, netoli Kalambakos miesto esančiame Teopetros urve.

Atėnų universiteto ortodontologijos profesoriaus Manoliso Papagrigorakiso vadovaujama mokslininkų komanda naudodama terakotos karkasą iš silikono sukūrė skulptūrinį merginos galvos atvaizdą.

Rekonstrukciją pavyko atlikti atkuriant 26 veido raumenų išsidėstymą. Savo darbo rezultatą akademikai ir archeologai pristatė Akropolio muziejuje.

Aušra praminta mergina gyveno mezolito periodu, maždaug 7 000 metų pr. Kr. Kadangi tas laikotarpis dažnai vadinamas civilizacijos aušra, tuo metu gyvenusiai graikei buvo suteiktas atitinkamas vardas.

Sprendžiant iš kaulų ir dantų tyrimų rezultatų, merginai galėjo būti 15–18 metų. Vienu skiriamųjų bruožų galima pavadinti gerokai atsikišusį apatinį žandikaulį. Tai, beje, galėjo būti nuolatinio gyvūnų odos kramtymo pasekmė. Kramtant oda būdavo suminkštinama, kad taptų tinkama apdarams gaminti.

Taip pat daugelis pastebėjo, kad merginos veidas – gana vyriškas ir net rūstus. Mokslininkai mano, kad prieš kelis tūkstančius metų gyvenusios moterys buvo gana vyriškų bruožų, tai reiškia, kad vyrai ir moterys savo išvaizda nelabai skyrėsi, rašoma dailymail.co.uk.

Archeologė Nina Kyparissi Apostolika, vadovaujanti Teopetros urve vykdomiems kasinėjimams, užsiminė, kad mergina galėjo sirgti mažakraujyste arba skorbutu, o rekonstrukcijos autorių kolektyvui vadovavęs M. Papagrigorakisas daro išvadą, kad ji veikiausiai turėjo nesveikus sąnarius, todėl negalėjo laisvai judėti. Manoma, kad ši negalia galėjo prisidėti prie jos mirtį sukėlusių veiksnių.

Komentarai (1)