Karus pakeitusios nekarinės technologijos: 11 taikių išradimų, be kurių karas tiesiog neįsivaizduojamas ()
Technologijos keičia karo meną. Karo vadams jos sukuria naujas galimybes ir iššūkius – tačiau ne visos šios technologijos yra karinės. Portalas „Vintage News“ atrinko 5 visiškai taikias technologijas, kurios iš tiesų visiškai pakeitė karų eigą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
1. Balnakilpės
Nėra žinoma, kas išrado balnakilpes, bet IV a. pr.m.e. skitai raitininkai balnakilpes jau naudojo. Jos paplito Azijoje, o IV m.e.a. pasiekė ir Vakarų Europą. Čia, kaip ir visur kitur pasaulyje, jos pakeitė kavaleriją ir karus.
Su balnakilpėmis raitelis stabiliau laikosi balne. Raitininkams jos padėjo kovoti ginklu ir itin praversdavo puolant. Su balnakilpėmis kalaviju ar ietimi ginkluotas raitelis galėjo priešus pulti greitai šuoliuojančiu žirgu – taip raiteliai galėdavo stipriai smūgiuoti patys neišlėkdami iš balno. Taip atsirado sunkiosios kavalerijos pagrindu paremtos greitos atakos.
2. Spauda
Spauda iš esmės pakeitė visus gyvenimo aspektus. Išpopuliarėjusi Europoje XV ir XVI amžiuuose, iš pradžių spauda naudota religinių tekstų platinimui. Tačiau iš pat pradžių spausdintas žodis naudotas ir pramogai – bei nereliginiam švietimui.
Spausdinimas sukūrė daug didesnę knygų rinką. Buvo spausdinamos ir platinamos karybos knygos ir generolų pasiekimai. Nuo Napoleono skaitytų Cezario pasiekimų iki XIX amžiaus Vokietijos armijos pergalių prieš britus – tai buvo labai svarbu vadovavimo įgūdžių formavimuisi.
3. Geležinkeliai
Iki geležinkelių atsiradimo greičiausias būdas pasiekti mūšio lauką buvo raitomis. Dauguma kareivių arklių neturėjo – arba nemokėjo jais joti – ir į karą žygiuodavo pėsčiomis.
Atsiradus geležinkeliams, kareiviai ir jų aprūpinimas galėjo judėti fronto linijos greičiu. Amunicijos fabrikus galėjo pasiekti daugiau žaliavų. Galėjo būti gaminami ir gabenami ginklai, apie kokius anksčiau niekas nedrįsdavo nė galvoti – pavyzdžiui, I Pasauliniame kare Vokietijos naudota „Paryžiaus patranka“ .
4. Spygliuota viela
XIX amžiuje Amerikoje išrasta spygliuota viela buvo skirta gyvulių suvaldymui, bet daug šalių greitai išvydo jos karinį potencialą. Ispanai ją naudojo fortų gynybai Ispanijos – Amerikos kare. Britai spygliuotos vielos užtvaromis ribojo priešininkų judėjimą Būrų kare. Labiausiai ši technologija pagarsėjo tūkstančiais kilometrų užtvarų I Pasaulinio karo apkasų mūšiuose. Ja būdavo stabdomas priešininkų judėjimas: taip jie tapdavo nejudančiais taikiniais snaiperiams, ir spygliuotos vielos užtvaros tapo gynybos pozicijos standartu.
5. Konservuotas maistas
Armiją reikia maitinti ir tiekti jai šviežią proviantą. XIX amžiuje sukurtas maistas skardinėse leido kariams tiekti daugiau ir įvairesnio maisto. Tapo įmanomi XX amžiaus pasauliniai karai. Be to, buvo sukurti nauji maisto produktai – pavyzdžiui „Bovril“, kuris iš pradžių buvo „Johnston’s Beef Fluid“, konservuotas maistas Napoleono III kariuomenei.
6. Vidaus degimo variklis
Geležinkeliai suteikė galimybę judėti greitai, tačiau šį judėjimą ribojo geležinkelių trasos. Vidaus degimo variklis tai pakeitė: sunkvežimiais karius galima buvo galima greitai nugabenti į bet kurį fronto tašką, o taip pat užtikrinti tiekimą. Vėliau sukurta šarvuota technika karo lauke pakeitė kavaleriją.
7. Lėkuvai
Vystantis vidaus degimo varikliams, tapo įmanomi ir lėktuvai, suvaidinę svarbų vaidmenį I Pasauliniame kare. Iš pradžių naudoti vien priešo pozicijų žvalgybai, vėliau lėktuvai tapo kovos mašinomis, šaudžiusiomis iš pradžių viena į kitą, o paskui naudotomis ir bombų mėtymui. II Pasauliniame kare jais vykdomais masiniais bombardavimais jau naikinta priešo pramonė.
Anksčiau kovojus tik sausumoje ir jūroje, karas persikėlė į trečią areną – orą.
8. Radijas
Greitesnis karių judėjimas ir masyvesni karai kėlė problemas visom armijoms. Baigiantis I Pasauliniam karui sėkmingai panaudoti tankai aplenkė pėstininkus. Tankų įgulos niekaip negalėjo bendrauti tarpusavyje ar su kitais kariais. Ta pati problema kildavo, jei pėstininkai būdavo atkirsti. Įprastos komunikacijos priemonės – telefono linijos ir pašto karveliai – nebetiko.
Problemą išsprendė radijo ryšys. Kariuomenės galėjo kuo smulkiausiai koordinuoti savo veiksmus – net jeigu jų padaliniai būdavo toli vienas nuo kito. Nuo didelių II Pasaulinio karo imtuvų iki dabartinių kareivių šalmuose įmontuotų ausinių radijas išlieka svarbiausia ryšio palaikymo priemone.
9. Penicilinas
Antibiotikai pakeitė kareivių gyvenimus. Anksčiau žaizdos lengvai užsikrėsdavo ir daugybė kareivių žūdavo nuo šiaip jau nesunkių sužeidimų.
Alexanderis Flemingas pirmąjį plačiai naudotą antibiotiką – peniciliną – sukūrė 1928 metais. Antrajame pasauliniame jis jau buvo plačiai naudojamas visose karo susirėmimuose. Sužeistųjų karo laukuose išgyvenamumas dėl šio vaisto šovė į tuomet dar neregėtas aukštumas.
10. Kompiuteriai
Kompiuterių vystymąsi iš dalies skatino karo poreikiai. O būtent – vokiečių šifrų dekodavimas Antrojo pasaulinio karo metu. Dabar kompiuteriai išsivystė nepalyginamai geriau ir gali būti naudojami treniruotėms, ginklų kūrimui, žvalgybai ir nesuskaičiuojamai daugybei kitų veiklų. Tiek kare, tiek kasdieniame gyvenime jie gerokai paspartino žinių gavimą ir analizę.
11. Palydovai
Kaip ir kompiuteriai, palydovai turi ne vieną paskirtį, ir didelė dalis jų – karinės. Žvalgybos palydovai patobulino tiek strateginių, tiek taktinių duomenų rinkimą. Ryšių palydovai užtikrina karinį koordinavimą visame pasaulyje. Geolokacijos palydovai raketoms padeda rasti taikinius. Ginkluoti palydovai vieną (nelabai gražią) dieną galėtų karinį smūgį suduoti tiesiai iš kosmoso.
Andrew Knighton
www.warhistoryonline.com
Šaltiniai:
Charles Rivers Editors (2014), The Red Baron: The Life and Legacy of Manfred Von Richthofen.
Taylor Downing (2014), Secret Warriors: Key Scientists, Code Breakers, and Propagandists of the Great War.
Richard Holmes, ed. (2001), The Oxford Companion to Military History.
John Keegan and Richard Holmes (1985), Soldiers.
Geoffrey Regan (1991), The Guinness Book of Military Blunders.
William Weir (2006), 50 Weapons that Changed Warfare.
Wikipedia – accessed 20thDecember 2016.
